„Valdžios ir privartaus verslo partnerystė šiuo metu yra neišvengiama. Infrastruktūra ir investicijos nuosekliai auga, gyventojų skaičius mažėja“, – pabrėžė R. Dargis. Atkreipęs dėmesį, kad nemaža dalis infrastruktūros projektų įgyvendinama Europos Sąjungos (ES) lėšų pagrindu, jis priminė, kad europinė parama po 2020 metų tikriausiai bus gerokai mažesnė, todėl Lietuvos lauks nauji iššūkiai.
Bendradarbiavimas jau pasiteisino
LPK prezidento teigimu, dėl investicijų stokos jau dabar prastėja Lietuvos kelių būklė, tačiau gerai tai, kad vienas iš pirmųjų viešojo sektoriaus ir verslo kartu įgyvendinamų projektų yra būtent kelių infrastruktūros srityje. Pasak R. Dargio, viešojo sektoriaus ir verslo bendradarbiavimas lemia ir tai, kad Klaipėdos uosto krova auga kone sparčiausiai Baltijos šalyse.
„Tinkamos investicijos duoda valstybei pajamas ir darbo vietas. O silpnoji susisiekimo vieta Lietuvoje yra oro uostai“, – sakė jis ir pabrėžė, kad plėtojant oro uostų infrastruktūrą labai daug gali nuveikti būtent privatus verslas.
R. Dargio teigimu, viena iš problemų yra kapitalo, kurį galima investuoti į ilgalaikius projektus, trūkumas. „Viešasis sektorius stokoja kompetencijų tiek inicijuojant, tiek valdant projektus. Labiausiai Lietuvoje stokojame skaidrumo ir pasitikėjimo“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie tai, kaip stiprinti pasitikėjimą tarp valdžios ir privataus verslo, jis sakė, kad šia kryptimi labai aktyviai dirba Danijos ir Prancūzijos vyriausybės. „Tradiciškai kairieji ir verslas yra opozicijoje vienas kitam, bet Prancūzijai reikia jūsų“, – citavo jis šios šalies valdžios neseniai išsakytą poziciją. „Aišku, kad šiandien (valdžiai) reikia atsisukti į verslą ir tik bendradabiaujant galima tikėtis ekonomikos augimo“, – tęsė R. Dargis. Jis pabrėžė, kad Prancūzija dėl to net rengiasi tobulinti Darbo kodeksą.
Skatinti verslo ir valdžios pasitikėjimą
Pasak Elijaus Burgio, „Raidla Lejins & Norcous“ partnerio, iki šiol Lietuvoje plėtojant brangiai kainuojančius infrastruktūros projektus viešasis ir privatusis sektoriai bendradarbiavo tik epizodiškai, tačiau dabar „atsiveria naujos galimybės tokiems projektams įgyvendinti“. Jo teigimu, ketvirtadienį vykstančiame forume ir bus aptartos kliūtys, trukdančios viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei, diskutuojama, kokie projektai skatina investicijas. Taip pat bus ieškoma sprendimų, kurie padarytų projektus patrauklesnius, kad ateityje tokių projektų būtų daugiau. „Skatinsime tikėjimą, kad viešasis ir privatusis sektorius gali dirbti kartu ir tai turi prasmę“, – sakė jis.
Nors Lietuva yra viena iš greičiausiai ES lėšas įsisavinančių valstybių ES, iki šiol daugiausiai kainuojančius infrastruktūros – kelių, ligoninių, darželių, inžinerinių ir komunikacijų sistemų – projektus inicijavo ir vystė valstybė. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė rėmėsi tik trumpalaikiu darbų ar paslaugų pirkimu, nors dėl ilgalaikio bendradarbiavimo nebuvimo projektai brango ir jų įgyvendinimo trukmė buvo ilga.
Iki šiol mūsų šalyje įgyvendinti tik trys viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektai. Tai Palangos aplinkkelis, Vilniaus Balsių mokykla ir Vilniaus gatvių apšvietimo modernizavimas. Planuojama, kad viešasis ir privatusis sektoriai bendradarbiaus modernizuojant kelią Vilnius–Utena, įgyvendinant Vilniaus tardymo izoliatoriaus, Vilniaus teismų, Policijos komisariato-areštinės, Lukiškių kalėjimo iškėlimo projektus.
