Ūkininkas vėl dalina pieną ir skelbia naujas ir jau žinomas vietas, kur pieno bus galima įsigyti ateinančiomis dienomis.
Antradienį – Centras, Jurbarko g. 5, nuo 12 valandos. Trečiadienį – Žemieji Šančiai, Vokiečių g. 185 esančioje teritorijoje, nuo 12 valandos. Ketvirtadienį – pienas nebus dalinamas dėl šventinės dienos. Penktadienį – Šilainiuose, Šarkuvos g. 28, prie J. Basanavičiaus gimnazijos, nuo 12 valandos. Šeštadienį – Eiguliuose, Čečėnijos nepriklausomybės aikštėje, nuo 10 valandos. Atvyks daugiau pienininkų.
Pieno atvykstančių gyventojų prašoma nepamiršti atsivežti savo taros į kurią būtų galima supilti pieną.
Ragina jungtis ir kitus ūkininkus
Pasikalbėjus su ūkininku A. Jonučiu, šis tikino, jog pieno protesto akcija tęs ir toliau, nes šiuo metu dideli pokyčiai nevyksta, todėl reikia viešumo, kad gyventojai nepamirštų apie šią problemą.
„Nors darbų namuose daug ir tenka aukoti savo laiką vežant pieną į Kauną, tačiau tai darome dėl tikslo, kad situacija pasikeistų. Džiaugiuosi, kad turiu palaikančią žmoną ir senelius, todėl galiu tai daryti“, – teigė ūkininkas.
Ūkininkas tikina, jog tikslui pasiekti, reikalingas pienininkų vieningumas, nes vos kelias dienas trunkantis protestas greičiausiai didelių pokyčių neatneš, tačiau, jei visi ūkininkai vieningai pieną tiektų tiesiogiai gyventojams, o ne supirkėjams, greičiausiai po dviejų savaičių atitinkamos institucijos priimtų tinkamus sprendimus dėl supirkimo kainų.
„Jeigu visi ūkininkai bent porą savaičių neduotų pieno supirkėjams, o jį tiektų tiesiogiai gyventojams, tai tikrai pasiektų tikslą. Dabar supirkėjai iš mūsų tyčiojasi, skambinėja ūkininkams, juokiasi, kad nieko nepasieksim, sako, kad vežtume jiem pieną, siūlo vos porą centų daugiau. Taip būti neturėtų, situacija turi keistis“, – apie netinkamą supirkėjų elgesį kalbėjo jis.
Galėtų tiekti tiesiogiai gyventojams
Ūkininko teigimu, pieną būtų galima visada tiekti tiesiogiai gyventojams, nes net per šią protesto akciją, kauniečiai suaukoja daugiau, nei ūkininkas gautų pardavęs pieną supirkėjams. Taip pat ir kauniečiai šia mintimi dalijosi, kai atėjo pieno.
„Atėję nemokamo pieno kauniečiai pamena, kaip senais laikais taip ir būdavo galima įsigyti pieno, kai ūkininkai tiesiai atveždavo pieną ir gyventojai pirkdavo tiesiogiai, o ne per perdavinėtojus. Gal toks būdas vėl grįš ir visi gaus šviežio pieno tiesiai iš ūkininkų?“ – spėliojo A. Jonutis.
Pieno supirkimo kaina mažėja
Žemės ūkio ministerija yra nurodžiusi, kad nuo praėjusių metų spalio pieno supirkimo kaina ėmė mažėti dėl ženkliai kritusių grietinėlės, sviesto ir kietojo sūrio kainų užsienio rinkose. Lietuva eksportuoja iki 70 proc. pieno produkcijos, o pieno perteklius kaupiamas sandėliuose.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, gruodį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina mažėjo antrą mėnesį iš eilės – ji siekė 51 centą už kilogramą ir buvo 6,7 proc. mažesnė nei lapkritį, bet 19,3 proc. didesnė nei prieš metus.
Karvių augintojai yra teigę, kad situacijai toliau prastėjant gali tekti nutraukti veiklą, nes ji taps nuostolinga. Tuo metu perdirbėjai tikina, kad supirkimo kainą veikia eksporto rinkos, kur pastaraisiais mėnesiais smuko tiek kainos, tiek paklausa.
Savo ruožtu Žemės ūkio ministerija teigia, kad siekiant žaliavinio pieno supirkimo kainų indeksavimo pagal pieno produkcijos pardavimų kainas, artimiausiu metu inicijuos teisės aktų keitimus.
Pieno gamintojų asociacija: atiduodant pieną tikslo nepasieksime
Pieną išpilantys ar nemokamai išdalinantys ūkininkai tokiu savo elgesiu nieko nepasieks, įsitikinęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Valionis, rašė BNS.
„Pieną turime parduoti, o ne atiduoti. Sako: išpilsime, padalinsime… Nieko iš to nebus. Kažkada prie Seimo vežėme… Mums reikia gauti pajamas, gauti kainą, kad padengtume savo išlaidas“, – penktadienį Socialdemokratų partijos diskusijoje su pieno rinkos atstovais teigė J. Valionis.
„Na, ir kas, kad šiandien išpila tą pieną ant lauko, jis pats nukenčia, nes jam reikės rytoj už praėjusius metus, kadangi jie buvo pelningi, sumokėti. Mums reikia šnekėti, kad mokesčių mažiau mokėti, nuo 15 proc. gal grįžti prie 5 proc., kad valstybė sumažintų pelno mokestį“, – teigė jis.
Jis taip pat tikino, kad rudenį Latvijoje pradėsianti veikti nauja pieno perdirbimo gamykla irgi gali pakoreguoti Lietuvos pieno rinką.
„Dar kita grėsmė pas mus kyla, nes rugsėjį ar kada Latvijoje, prie pasienio su Estija pasileis didelė gamykla, kuri perdirbs tūkstantį tonų. Dabar mes žinome, kad pagaminame 100 tūkst. tonų pieno per mėnesį, o atsivežame beveik 47 tūkst. tonų. Galvokime apie tai. Mūsų pieno kiekio gamyba mažėja, jeigu tie estai-latviai atsiims tą pieno kiekį, kas darysis?“ – kalbėjo Pieno gamintojų asociacijos vadovas
Vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkės Renatos Bernatonienės teigimu, raginimai ūkininkams kooperuotis ir reikalauti iš perdirbėjų mokėti didesnes kainas už žaliavinį pieną yra neefektyvūs. Pasak jos, kai kurie kooperatyvai, patys nuveždami pieną iki gamintojų vartų, gauna mažiau.
„Jie gauna mažesnę kainą negu kad pieninė atvažiuoja į ūkį. Matau, kad čia kažkoks perdirbėjų interesas, kad nesivienytų ūkiai“, – skundėsi ji
J. Valionio teigimu, ūkininkams dabar iš galutinės litro pieno kainos tenka 23-26 proc., prekybininkų dalis siekia 29-40 proc., visa kita – perdirbėjų ir valstybės dalis.
Šios savaitės pradžioje pradėję protesto akcijas prie prekybos centrų ir perdirbimo įmonių pieno gamintojai prašo teisingiau diferencijuoti žaliavinio pieno kainas, yra nusiteikę savo produkcija prekiauti patys, jei būtų atlaisvinti suvaržymai.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra sakęs, kad dėl sparčiai mažėjančių žaliavinio pieno kainų kenčia tiek smulkūs, tiek didesni ūkiai. Pasak jo, smulkiaisiais pieno gamintojais galėtų pasirūpinti savivalda, o stambesniems galėtų padėti perdirbėjai – jie ilgainiui patys patirtų nuostolių, jei gamintojai neišgyventų.
