Gyventojai buvo paklausti, kuris iš šešių miesto aspektų – pastatų architektūra, eismas ir transportas, energetika, atliekų tvarkymas, vandens tiekimas ir nuotekų valymas ar kraštovaizdis – yra svarbiausias, t.y. kuriam iš jų savivaldybės turėtų skirti daugiausiai dėmesio.
Apklausos duomenys parodė pakankamai vieningą gyventojų nuomonę – energetiką svarbiausiu miesto aspektu laiko 32 proc. gyventojų Tarp jų daugiausia yra 60-69 m. amžiaus didžiųjų miestų (Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio), didžiausias pajamas (1001 Lt ir daugiau) vienam šeimos nariui gaunančių asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Tarp šių žmonių yra šiek tiek daugiau moterų negu vyrų.
„Apklausos rezultatai nestebina – šilumos energijos kaina šiuo metu yra pati aktualiausia miestiečių problema. Siekiant surasti jos sprendimą, pirmiausia reikia įvertinti, kurios grandys yra energetiškai neefektyvios. Senos statybos daugiabučiai yra tarp didžiausių brangios šilumos energijos eikvotojų, todėl jų renovavimas – vienas svarbiausių prioritetų. Ne mažiau aktualus energijos gamybos klausimas diegiant tvarias technologijas, leidžiančias tradicinį iškastinį kurą pakeisti pigesnėmis alternatyvomis, pavyzdžiui, biokuru“, - teigia „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius.
Nors, tyrimo duomenimis, energetika gerokai lenkia kitus miesto aspektus, daugiau nei 20 proc. gyventojų svarbiausiu įvardijo vandentvarką – švarų ir sveiką geriamąjį vandenį, efektyvų nuotekų valymą. Tai labiausiai rūpi žemiausias pajamas gaunantiems mažesniųjų miestų gyventojams.
Tuo tarpu efektyvus atliekų surinkimas, mažesni atliekų kiekiai ir aplinkos taršos lygis, antrinis atliekų panaudojimas gyvenamojoje vietovėje labiausiai rūpi vilniečiams (21 proc.), beveik nerūpi kitų didžiųjų miestų gyventojams, o mažiausiai – kaimo gyventojams (6 proc.).
Įdomu tai, kad tarp eismą ir transportą svarbiausiais miesto aspektais laikančių gyventojų daugiausia yra asmenų, gyvenančių kaime (27 proc.). Mažiausiai kelių infrastruktūra, maži eismo srautai ir oro tarša, efektyvi viešojo transporto sistema, mažesnės viešojo transporto kainos rūpi vilniečiams (13 proc.), gaunantiems aukščiausias pajamas (11 proc.).
Tuo tarpu miesto kraštovaizdis vienodai nesvarbus visoms gyventojų grupėms, nepriklausomai nuo amžiaus, pajamų, gyvenamosios vietos ir išsilavinimo. Panaši situacija ir su miesto pastatų architektūra – išsiskiria tik mažesnių miestų ir kaimo gyventojai (apie 15 proc.), kuriems aukštas pastatų energinis efektyvumas, estetinis patrauklumas ir komfortas, mažos eksploatacinės sąnaudos atrodo pakankamai svarbūs.
