kraštovaizdis

Kraštovaizdžio architektų kuriamų projektų reikia savivaldybėms, nekilnojamojo turto plėtotojams ir privatiems statytojams. Be to, šie specialistai dalyvauja rengiant miesto ir visos šalies plėtros strategijas. Vis dėlto, Lietuvoje ilgą laiką nebuvo įstaigos, kuri ruoštų šios srities profesionalus, todėl dabar juntamas didelis kraštovaizdžio architektų trūkumas.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kviečia šią vasarą aplankyti visus Lietuvos nacionalinius ir regioninius parkus, surenkant parkų antspaudus Saugomų teritorijų pase. Turbūt daugelis žino, kad Jungtinėse Amerikos valstijose labai populiarus Nacionalinių parkų pasas, kur keliautojai patriotiškai ir aktyviai keliauja po savo krašto saugomas teritorijas, nusipirkdami nepigiai kainuojantį pasą bei rinkdami antspaudus jame.

Kraštovaizdžio elementai šiemet buvo naujas pasirinkimas deklaruojant pasėlius ir ji bus tobulinama, kad ūkininkams taptų kuo patrauklesnė, nes yra ypatingai svarbi laikantis aplinkosaugos reikalavimų, numatytų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m strateginiame plane. Ateityje tam reikės skirti bent 4 proc. deklaruojamų pasėlių, tačiau už tai ūkininkas gaus paramą, ją taip pat gaus ir už kraštovaizdžio elementų įkūrimą. Šiemet deklaruojant pasėlius šie elementai nebuvo populiarūs.

Iki kalendorinės žiemos pabaigos likus 7 savaitgaliams Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba siūlo aplankyti 7 įdomius ir neseniai pritaikytus lankymui gamtos objektus saugomose teritorijose.  Žiemą galima pažinti gamtą kitaip: kraštovaizdžio neužstoja lapija, galima grožėtis toliais ir medžių siluetų žaisme, rasti gyvūnų pėdsakus sniege.

Nuo gegužės vidurio Vilniuje esančio Ribiškių pažintinio tako teritorijos kraštovaizdžiu rūpinsis 15 juodagalvių šiurkščiavilnių avių ir ir penkios ožkos. Vilniaus savivaldybės teigimu gyvūnai maždaug 40 arų ploto aptvare bus apgyvendinti vos sustiprėjus pirmajai žolei. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorės Jolantos Radžiūnienės teigimu, naująsias Ribiškių kraštovaizdžio draustinio „gyventojas“ pamatys pasirinkusieji tiek ilgąjį, tiek perpus trumpesnįjį pažintinio tako maršrutą.

Pasinaudokite karštais orais ir ilgais vakarais bei aplankykite gražiausias Lietuvos vietoves. Galbūt kai kurias iš jų atrasite naujai, o kitas pamatysite dar nematytu kampu.  Portalas lithuania.travel dalinasi gražiausių neatrastų Lietuvos vietų sąrašu:  Kirkilų apžvalgos bokštas  Aktyviais karstiniais reiškiniais išsiskiriantį Biržų kraštovaizdį įdomu pamatyti iš 30 metrų aukščio apžvalgos bokšto. Jis primena Mėnulį, nuo jo viršaus atsiveria galybė ežerėlių.

Daugiau nei penkerius metus Kanados policija negalėjo aptikti jokios informacijos apie kelis šalyje dingusius asmenis. Dabar paviešinta informacija šokiruoja – pareigūnai nustatė serijinį žudiką, kuris dirbo kraštovaizdžio specialistu bei slėpė savo aukų palaikus klientų namuose, rašo CNN. Bruce'ui McArthurui yra pareikšti kaltinimai dėl penkių asmenų nužudymo. Bijoma, kad gali būti nustatyta ir daugiau šio serijinio žudiko aukų.

Tai – tipiškas Malavio kraštovaizdis. Daugybė, daugybė vaikų, visiškai sausros nualinta žemė ir sekinantis Afrikos karštis. Žemiau pusiaujo esanti šalis yra viena iš dešimties skurdžiausių pasaulyje ir tokiuose kaimuose, kuriuose nėra visiškai nieko, gyvena maždaug devyni milijonai šalies gyventojų.

Įsirengiant namus žmonės vis dažniau pasitelkia interjero dizainerius, tačiau namų kiemų reikalus dažniausiai palieka sau. Naujoje Zelandijoje kraštovaizdžio studijas baigusi kraštovaizdžio dizainerė Asta Grabauskienė tv3.lt sakė, kad žmonės dar dažnai neįvertina, kad komfortiška aplinka tokia pat svarbi ir kieme. Patys ne visada patogiai suplanuoja savo kiemų erdves, takus, neretai chaotiškai prisisodina augalų.

„Kraštovaizdžio dizaino studijos Vilniaus kolegijoje yra pirmas ir ypatingai svarbus žingsnis į naują gyvenimo puslapį. Kraštovaizdžio dizaino specialybė – tai daugiau negu darbas, tai gyvenimo būdas. Tai gyvenimas su gamta ir joje ir, be abejo, tai yra viso gyvenimo nuolatinės studijos.

Jei būtumėte paklausti apie savo didžiausias svajones, ar vienas iš atsakymų būtų – apkeliauti visą pasaulį? Kai kuriems pavyksta tai įgyvendinti, o kiti vis dar laukia puikios progos. Tikimės, kad šie dailūs vaizdai paspartins žengti šį žingsnį (theamazingpics.

Įspūdingo kraštovaizdžio, aistringo šokio, nesibaigiančių fiestų, skanaus maisto bei svaiginančio vyno šalis. Taip! Tai – žavingoji Ispanija. Tikriausiai neįmanoma neįsimylėti šios šalies, negalėjau atsispirti ir aš. Trys mėnesiai praskriejo kaip vėjas, tačiau paliko pačius nuostabiausius prisiminimus.

Pareiškėjai, dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonėje „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, turėtų atkreipti dėmesį, kad rugsėjo 30 dieną baigiasi kai kurių būtinų atlikti darbų terminas. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) specialistai primena, kad rugsėjo 30 dieną pareiškėjai, dalyvaujantys veikloje „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“, turi pabaigti šienavimo darbus.

Simenas Johanas savo projekte „Kol ateis Karalystė“ kuria paveikslus, vaizduojančius gyvūnus atšiauriame, keistame ir klimato pokyčių sudarkytame kraštovaizdyje. Menininkas piešia beveik tikėtinos ir kartu moderniai mitologiškos ateities vaizdus. Pasak S. Johano, jo kūriniai susideda iš kelių dalių. Pirmiausiai jis fotografuoja gyvūnus zoologijos soduose, fermose ir gamtos rezervatuose; taip pat nevengia užfiksuoti muziejų eksponatų ir kelyje partrenktų gyvūnų.

Paryžiuje pristatytas naujas būdas, kaip pamatyti romantiškojo Paryžiaus panoramą. Nuo šiol tai galėsite padaryti cepelinu, rašo telegraph.co.uk. Kaip žinia cepelinas skrenda negreitai ir žemai, todėl bus pakankamai laiko apžiūrėti ne tik Paryžiaus kraštovaizdį, bet ir apylinkėse esančias pilis. Pilotė Catherine Board gyrė naują būdą apžvalgyti Paryžiaus miestą ir atkreipė dėmesį į cepelino saugumą.

Iki birželio 28 dienos dar priimamos paraiškos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ gauti. Šiemet didžiausia paramos suma siekia 150 tūkst. Lt. KPP priemonei „Miškų ekonominės vertės didinimas“ įgyvendinti 2007–2013 m. laikotarpiui iš viso skirtas 50,7 mln. Lt paramos biudžetas. Paramos sutartys jau pasirašytos su 200 pareiškėjų, o patvirtinta paraiškose prašoma paramos suma siekia 48,5 mln. Lt, arba 96 proc.

Daugiau nei 32 proc. Lietuvos gyventojų energetiką įvardija kaip svarbiausią gyvenimo mieste aspektą, kuriam reikėtų skirti daugiausiai dėmesio. Antroje vietoje pagal svarbumą (22,5 proc.) – vandens tiekimas ir nuotekų valymas, trečioje (21,2 proc.) – atliekų tvarkymas. Mažiausiai svarbus miesto aspektas gyventojams – kraštovaizdis, tai įvardijo kas antras gyventojas.

Nemuno deltos regioninio parko direkcija kviečia atvykti į Rusnę pasigrožėti prasidedančio potvynio vaizdais. Mėgstantys keliauti žmonės turi galimybę pamatyti unikalų gamtos reiškinį, o gal net sėsti į baidarę ir pasiplaukioti užlietomis pievomis, kol jų nesukaustė ledas, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Pasak Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus Ramūno Lydžio, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gamtoje jau nėra ko naujo ir įdomaus pamatyti.

Po įvairias šalis keliavusios 23 metų Justinos Poškevičiūtės laikinaisiais namais visiškai neseniai buvo tapęs egzotiškasis Tailandas. Aštuonis mėnesius vietinius vaikus anglų kalbos mokiusi ir įvairius renginius organizavusi lietuvė su Balsas.lt skaitytojais pasidalijo asmenine patirtimi, mergina žodžiais nutapė Tailando kultūros ir ten gyvenančių žmonių portretus. – Kokios aplinkybės susiklostė, kad atsidūrėte Tailande? – Balsas.lt paklausė J. Poškevičiūtės.

Beveik ketverius metus Gruzijoje gyvenanti lietuvė Rasa Kuzmaitė papasakojo ne tik apie svečioje šalyje pradėtą turizmo verslą, bet ir apie daugelį galintį nustebinti pačių gruzinų gyvenimo būdą bei kasdienybę.

Kaimyninės Marso planetos paviršiuje NASA zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) nufotografavo šimtus sraigių kiautus primenančių didžiulių spiralės formos kraštovaizdžio elementų, kokių iki tol Raudonojoje planetoje nebuvo užfiksuota, informuoja „NationalGeographic.com“. Mokslininkai yra linkę manyti, jog neįprastos struktūros – sustingusios lavos srautai.

Šiaurės Rytų Etiopijoje plyti Danokil dykuma. Šioje dykumoje yra mažai kam žinomas Dallol vulkanas, kuris savo specifiniu kraštovaizdžiu smarkiai skiriasi nuo kitų planetos vulkanų. Aplink šį vulkaną yra susiformavę rūgšties telkiniai, sieros ir druskų ramsčiai bei maži dujų geizeriais su savo baseinais. Tai viena keisčiausių vietų Žemėje, kurios prieigose gyvena vos keletas nuolatinių gyventojų. Įdomu tai, kad net ir šiandien šis vulkanas nėra minimas daugelyje vulkanologijos knygų.

Anksčiau ar vėliau ateina ta diena, kai norisi viską mesti, traukti kur akys veda ir apsigyventi kuklioje trobelėje kur nors pasaulio pakrašty. Jei tai pajutote šiandien, galite pasidomėti variantais.

Šiemetė netradicinė žiema suteikė progą neįprastai kelionei — Naujųjų metų išvakarėse nuplaukti kelioliką kilometrų Dabikinės upe, kuri anksčiau tokiu laiku dažnai būdavo užšalusi arba nevandeninga. Kelionių entuziastas Vytautas Šiurkus ir „Šiaulių krašto“  žurnalistas dviviete gumine valtele startavome šalia tilto Alkiškiuose (Akmenės raj.) netoli geležinkelio. Vos už keliasdešimties metrų skersai upės nuvirtęs juodalksnis užtvėrė kelią, todėl teko apeiti krantu.

Čilėje vasarą išsiveržęs Puyehue vulkanas sudomino daugelio sričių ekstremalus. Vieni jų buvo ir... narai, kurie nusprendė nardyti tarp pelenų. Puyehue vulkanas išsiveržė 2011 metų birželio mėnesį, o jo pelenai pasklido toli už šalies ribų, pasiekė net Australiją, o daug jų „nusėdo“ Argentinoje, Nahuel Huapi ežere. Pelenų kiekis didelis, o tai galima spręsti ir iš bandymo nerti ir pagal vaikų mėtomus akmenis į vandenį: akmuo skęsta neiškart, bet grimzta lėtai ir tik pamušęs pelenų sluoksnį.

Baigėsi kelionių konkursas „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas“, kurį organizavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir žurnalas „Kelionės ir pramogos“. Konkurso metu buvo raginama keliauti po Lietuvos nacionalinius ir regioninius parkus bei aplankyti 50 įdomiausių vietų. Sulaukta daugiau kaip 3000 nuotraukų, įdomių kelionių dienoraščių ir atsiliepimų. Baigiamasis konkurso renginys – lapkričio 12 d. Marcinkonyse.

Norėčiau su Jumis pasidžiagti Madeira – nuostabia egzotiška gamta garsėjančią Portugalijos sala Atlanto vandenyne. Gavome gerą dozę egzotikos ir adrenalino Atlanto perlu vadinamoje saloje. Vertingiausia, ką gali parsivežti iš kelionės po Madeirą, yra įspūdžiai ir orchidėjos. Svaiginantys kalnų aukščiai, už nugaros atsiveriančios bedugnės ir Atlanto vandenyno melsvumas į fotoaparato objektyvą neįtelpa.

Visame pasaulyje yra daugybė neįtikėtinų architektūrinių statinių, tačiau labiausiai žmones stebina ir žavi miestai iškilę ant uolų viršūnių. Susipažinkite su dešimt tokių miestų, kurių sąrašą pateikia tinklalapis touropia.com. 10. Castellfollit de la Roca Santorinas – Graikijai priklausanti vulkaninės kilmės sala pietų Egėjo jūroje. Sala priklauso Kikladų salų grupei. Kurortai siūlo apsistoti išskirtiniuose kambariuose su vaizdu į jūrą.

Šios salos, kurios nuolat patiria potvynius ir atoslūgius yra susijungusios su žemynu ir turistų gali būti pasiekiamos pėsčiomis. Kai kada, nesusiformavus grindiniui į salą, prieigą sukuria patys žmonės. Vis dėlto, keliaudami į šias salas, pasidomėkite ar artimiausiu metu jūros lygis neketina pakilti, antraip gali tekti ir išsimaudyti.

Rugsėjo 15 dieną atsinaujinančiame Zarasų mieste iškilmingai atidarytas išskirtinės architektūros Zaraso ežero apžvalgos ratas. Lietuvoje unikalus ir analogų neturintis statinys yra 17 metrų aukščio ir net 34 metrų pločio, nuo jo atsiveria įspūdingas vaizdas į Zaraso ežerą bei miesto apylinkes. Tikimasi, kad šis statinys, esantis miesto vartų zonoje, taps vienu iš pastaraisiais metais itin sparčiai atsinaujinančių Zarasų simbolių.

Olandų statybų bendrovės susiviliojo idėja pastatyti dirbtinį kalną, kurio aukštis būtų bent 1 kilometras. Toks statinys ženkliai prisidėtų prie kalnų sporto propagavimo šiame Europos regione. Olandai skundžiasi neturintys kalnų, todėl aukštuomenės vakarėliuose ne kartą buvo nuskambėjęs šmaikštus pasiūlymas kalną pasistatyti patiems. Tačiau pastaruoju metu tokia idėja neatrodo beprotiška. Statybų kompanijos teigia, kad tai būtų įmanoma padaryti.

Remiantis Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) 2010 m. pažangos ataskaita, priemonių įgyvendinamas vyksta sėkmingai. Pagal ataskaitoje pateiktus rezultatus, pareiškėjai vis aktyviau naudojasi už aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimą skiriamomis kompensacinėmis išmokomis. Teigiami rezultatai KKP II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonėms įgyvendinti skirta beveik 2 770,93 mln. Lt.  404,4 tūkst.

Aplinkos ministerija ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga paskelbė 2011 m. kraštovaizdžio architektūros darbų konkursą. Autoriai gali pateikti ne daugiau kaip penkis profesionaliai parengtus kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo planus, projektus, schemas ir kitus darbus, sukurtus per pastaruosius ketverius metus ir prisidedančius įgyvendinant pamatines Europos kraštovaizdžio konvencijos ir Lietuvos kraštovaizdžio politikos nuostatas.

Kokia stipri gali būti aplinkos įtaka, parodo Niujorko pavyzdys. Situacija didmiestyje, kuris anksčiau garsėjo nusikalstamumu, maždaug prieš porą dešimtmečių pasikeitė iš esmės. Paklusdama mokslininkų rekomendacijoms, miesto valdžia sutelkė dėmesį į aplinką: iškuopė šiukšles, pašalino bešeimininkius pastatus išdaužytais langais. Niujorko pamokanti patirtis labai praverstų Lietuvai.

Lietuvos menininkai ir aktyvioji visuomenė kreipėsi į Vyriausybę, išreikšdami susirūpinimą dėl didėjančios žalos Lietuvos kraštovaizdžiui, kurią sukelia nekontroliuojama vizualinės reklamos statinių (skydų, vitrinų, stendų) sklaida Lietuvos greitkeliuose ir miestuose. "Problemą vaizdžiai iliustruoja viena svarbiausių pažintinių Lietuvos krašto trasų - automagistralė Vilnius-Klaipėda.