Apeliacinis teismas gruodžio 19 dieną atmetė „Karpio“ ieškinį, be to, įmonė buvusiai vadovei turi sumokėti 12,3 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų, o 2019-2020 metais maždaug metus „Karpiui“ vadovavusiam dabartiniam MPK vadovui Henrikui Karpavičiui – 3,5 tūkst. eurų.
Teismas paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo birželį priimtą sprendimą.
„Nenustatyta, kad atsakovė (A. Mockuvienė – BNS) priėmė verslo sprendimus, prieš tai nesusipažinusi su visa reikiama informacija, neįvertinusi jų galimų pasekmių ekonominės naudos įmonei kontekste. Taip pat nenustatyta, kad atsakovė veikė interesų konflikto sąlygomis, nesąžiningai, nelojaliai (...). Turtas buvo parduotas už didesnę kainą, negu valdybos sprendime nustatyta riba“, – paskelbė Apeliacinis teismas.
Pasak teisėjų kolegijos, A. Mockuvienė nepažeidė rūpestingumo ir lojalumo pareigų – turtas buvo parduotas, nes „Karpis“ nevykdė žemės ūkio veiklos, turtas nebuvo naudojamas, be to, reikėjo lėšų jo atnaujinimui bei išlaikymui.
Be to, 2020 metų spalį „Karpis“ gavo Širvintų rajono savivaldybės administracijos pranešimą, kad tarybos rugsėjo sprendimu šis turtas įrašytas į apleisto ir neprižiūrimo NT sąrašą ir pastatams bus taikomas 3 proc. NT mokestis.
Ginčas kilo dėl 2020 metų gruodžio 18 dienos sutarties, pagal kurią A. Mockuvienės vadovaujamas „Karpis“ už 260 tūkst. eurų pardavė valymo įrengimus, administracinius pastatus, cechą, sandėlius, garažą ir kitus statinius bei inžinerinius tinklus Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovei (ŽŪB), o jo vertę – 257 tūkst. nustatė nepriklausoma turto vertintoja „Marleksa“.
Dabartinei įmonės vadovei Astai Daminaitei 2022 metų rudenį pradėjus vadovauti kilo abejonių dėl tikrosios turto vertės – anot bendrovės, „Marleksa“ nustatė ne kiekvieno NT objekto, o viso turto kaip vieneto vertę. „Karpio“ prašymu turto vertinimo bendrovė „Krivita“, įvertinusi kiekvieną objektą, nustatė, kad bendra turto rinkos vertė 2020 metų gruodžio 18-ją buvo 635 tūkst. eurų – 375 tūkst. eurų didesnė nei jis buvo parduotas.
Pasak „Karpio“, įmonė nesistengė nustatyti tikrąją turto vertę ir parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą. Anot jos, Grinaičių ŽŪB 250 tūkst. eurų kainos pasiūlymas buvo gautas 2020 metų vasarą, dar iki turto vertinimo, todėl „Marleksos“ išvada buvo pritaikyta šiam pasiūlymui.
„2020 metų rugsėjo 7 dienos derybos dėl 10 tūkst. eurų kainos pakėlimo buvo tik dėl akių, siekiant parodyti pastangas padidinti turto pardavimo kainą, jeigu sandoris būtų ginčijamas“, – teismui teigė „Karpis“.
„Joks protingas, sąžiningas ir rūpestingas vadovas neperleistų nekilnojamojo turto už beveik trigubai mažesnę nei rinkos kainą, neišnaudojęs visų įmanomų ir prieinamų būdų nustatyti tikrąją šio turto rinkos kainą ir nedėdamas pastangų realizuoti šį turtą už rinkos kainą“, – teismui teigė „Karpis“.
