Viešųjų išlaidų taisyklių taikymą bloko narių vyriausybėms Europos Komisija sustabdė 2020 metų kovą, kai blokas dėl COVID-19 pandemijos apribojimų nugrimzdo į giliausią nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Pagal taisykles, kurios yra žinomos kaip Stabilumo ir augimo paktas, atskiros šalies deficitas neturi viršyti 3 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola turi būti ne didesnė nei 60 proc. BVP.
Buvo planuota, kad taisyklės vėl bus taikomos nuo 2023 metų sausio 1 dienos, kai ekonomika jau bus atsitiesusi, tačiau Rusijos invazija į Ukrainą pakeitė padėtį, pareiškė šaltiniai.
Europos Komisija sprendimą dėl taisyklių sustabdymo pratęsimo priims pirmadienį, prieš tos dienos popietę įvyksiantį ES finansų ministrų susitikimą.
„Dėl pratęsimo jau pasiektas konsensusas“, – pareiškė Komisijos šaltinis agentūrai AFP.
Kitas šaltinis pareiškė, jog taisyklių sustabdymo pratęsimas nereikš, kad valstybėms narėms bus suteikta „veiksmų laisvė“, ir, paskelbus apie tokį sprendimą, valstybės narės taip pat bus paragintos siekti labiau subalansuoto biudžeto.
Tai, tikėtina, nuramins Vokietiją ir jos „taupias“ sąjungininkes Šiaurės Europoje, kurios yra griežtos biudžeto drausmės šalininkės.
Karas ir Rusijai paskelbtų sankcijų poveikis privertė Briuselį pirmadienį gerokai pabloginti ES ir euro zonos ekonomikos augimo šiais metais prognozes.
Dabar Komisija numato, kad BVP šiemet padidės 2,7 proc. vietoj metų pradžioje prognozuotų 4 proc., ir neatmeta galimybės, kad prognozės gali būti dar pablogintos.
Bloko ekonomika susiduria su sparčiu žaliavų kainų kilimu, dėl kurio ima brangsti ir maistas. Be to, dėl konflikto Ukrainoje ir Kinijoje dėl COVID-19 skelbiamų karantinų dar padaugėjo problemų tiekimo grandinėse ir padidėjo neapibrėžtumas ir verslui, ir namų ūkiams.