Prie to prisideda ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.
Interneto platforma „Kaimas į namus“, kurią šiuo metu administruoja VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, Lietuvoje startavo prieš septynerius metus, tačiau jos svarba smulkiesiems žemės ūkio produkcijos gamintojams išryškėjo tik susidūrus su koronaviruso pandemijos grėsme ir karantinu.
VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra pastebi, kad dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje paskelbus karantiną, „Kaimas į namus“ lankomumas pastebimai suaktyvėjo – kasdien ją aplanko 400 – 600 vartotojų.
Internetu parduoda fermentuotą arbatą
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai pastebi, kad šioje platformoje pirkėjai gali įsigyti įvairių ūkininkų gaminamų produktų ir ne tik daržovių, mėsos ar pieno. Čia ūkininkai siūlo uogienes, sėklas ir jų produktus ar fermentuotą arbatą kombučą.
Štai šią arbatą gaminančio šeimos verslo „Kaip Kam kombucha“ atstovas Aidas Kukenys pasakojo, kad paauglystėje po pasivažinėjimo riedučiais su draugu parduotuvėje ieškodavo skanaus, bet nesaldaus gėrimo. Tokio nesisekė rasti, tad nusprendė patys imti jį gaminti.
„Draugas internete rado informacijos apie fermentuotą arbatą, ėmė ją gaminti, vėliau prisijungiau ir aš. Galiausiai gėrimą ne tik patys ėmėme gerti, bet ir siūlyti kitiems. Šis gėrimas skiriasi nuo žmonėms įprastų limonadų ar sulčių, nes jame mažiau cukraus, o daugiau maistingų medžiagų.
Iki koronaviruso pandemijos ir karantino apie 90 proc. mūsų klientų buvo restoranai ir barai. Jiems tiesiogiai tiekdavome savo produkciją. Dabar praradę didžiąją dalį klientų persiorientavome į internetinę prekybą. Parduodame gėrimą tiesiogiai savo vartotojui“, – pasakojo A. Kukenys.
Anot jo, pirkėjų netrūksta.
„Tačiau šis produktas yra nišinis. Tie, kas jį mėgsta mus susiranda ir internete, o tie kas jo nežino, nerastų jo ir įprastame prekybos centre“, – pastebėjo A. Kukenys.
Kiti ūkininkai Ieva ir Mindaugas Smilgiai pirkėjams siūlo linų, pluoštinių kanapių, judrų šalto spaudimo aliejų ir brandintų sėklų duoneles. Visi produktai auginami ir gaminami Lietuvoje.
Jų ūkio atstovė Raimonda pasakojo, kad ūkininkai pirkėjų ieško įvairiausiais būdais, prekiauja turgeliuose, ekologiškose parduotuvėlėse, internete, socialiniuose tinkluose.
„Pradėti prekybą internetu mus paskatino pavasario karantinas. Tuo metu ūkininkų turgeliai buvo uždaryti. Tad, kad nestovėtume vietoje, atidarėme internetinę parduotuvę. Pirkėjai ją pamėgo ir dažnai renkasi, kad prekes jiems pristatytų kurjeris, kad patiems nereikėtų niekur eiti iš namų“, – pirkėjų įpročius komentavo Raimonda.
Mano naudą be tarpininkų
Dar viena ūkininkė Genovaitė Sakalauskienė vasarą prekiauja šviežiomis uogomis, o žiemą – uogienėmis, tyrėmis, sultimis, džiovintais ir raugintais produktais.
„Prekiauju savo produkcija tiesiogiai internetinėje parduotuvėje ir turgeliuose, tačiau taip pat tiekiu produktus ir prekybos tinklams, ieškau įvairių būdų parduoti savo gaminius. Pardavimas be tarpininkų naudingesnis, nes produktą galima parduoti brangiau. Taip pat yra žmonų, kuriems yra labai svarbu iš ko jie perka tam tikrą produktą.
Turgeliuose beveik visi pirkėjai yra nuolatiniai, jie ateina ir žino, iš kokio ūkininko ir kokių prekių nori įsigyti. Turiu nuolatinių pirkėjų, kurie jau keletą metų perka iš manęs“, – pasakojo G. Sakalauskienė.
Ji pastebėjo, kad šiuo metu padaugėjo žmonių, kurie perka internetu.
„Maisto produktais turgavietėse galima prekiauti, bet žmonės verčiau lieka namuose, o norimus produktus užsisako internetu. Šiuo metu žmonės rūpinasi savo sveikata, tad daug perka aviečių, šaltalankių, svarainių produktų“, – komentavo ūkininkė.
Pastebi besikeičiantį požiūrį
Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Padvaiskaitė pastebi, kad visuomenės požiūris į maistą, jo kilmę ir kokybę keičiasi.
„Mes visi norime valgyti šviežią ir kokybišką maistą. Kuo greičiau ir trumpesniu keliu maisto produktai pasieks mus, tuo jis bus šviežesnis ir vertingesnis. Puikiai žinome, koks yra ką tik nuskinto pomidoro, ar iš lysvės išrautos morkos skonis. Kuo ilgiau (taip sakant daugiau mylių) daržovės ar vaisiai keliauja iki vartotojo stalo, tuo tikėtina sparčiau keičiasi jų ir skonis, ir išvaizda, ir maistinė vertė.
Todėl ir siekiame KPP pararama sudaryti sąlygas, kad maistas iki stalo keliautų kuo trumpiau. Kita vertus, trumposios maisto tiekimo grandinės yra nauda ne tik vartotojui, bet ir vietos gamintojams ir ūkininkams“, – komentavo Žemės ūkio ministerijos specialistė.
