Anglijos centrinio banko vadovas seras Mervynas Kingas išreiškė gilų susirūpinimą dėl šalies ir pasaulio ekonominės būklės perspektyvų, rašo „The Guardian“. Anot jo Britanija atsidūrė ant pavojingiausios krizės slenksčio per visą šalies istoriją. Šis pareiškimas buvo paskelbtas iš karto po sprendimo įlieti į Britanijos ekonomiką 75 mlrd. svarų sterlingų.
Šiuo metu šalis kenčia nuo ketvirtojo dešimtmečio stiliaus pinigų stygiaus, kuomet centrinio banko įsikišimas buvo būtinas siekiant skatinti paklausą.
Vertybinių popierių rinkos pozityviai reagavo į centrinio banko veiksmus. Banko vadovo teigimu – „šiuo metu ekonomikoje jaučiamas pinigų stygius, tokia situacija susidarė dėl neregėto masto finansų krizės“.
Anglijos centrinis bankas ketina išpirkti vyriausybės obligacijas iš komercinių bankų. Kitą mėnesį ketinama imtis papildomų ekonomikos skatinimo priemonių.
Šiuo metu kai kurie realios ekonomikos sektoriai jaučia kredito srautų sumažėjimą, tad vyriausybė turės imtis tolimesnių priemonių, siekdama skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą.
Panašaus pobūdžio intervenciją centrinis bankas vykdė 2009 metais kuomet į ekonomiką buvo įlieta 200 mlrd. svarų sterlingų. Opozicijos teigimu pakartotinis tų pačių priemonių naudojimas rodo valdančiųjų neįgalumą stabilizuojant šalies ūkį.
Panašu, kad kai kurie finansų rinkos dalyviai taip pat jaučia nerimą dėl centrinio banko veiksmų. Ekonominio skatinimo mastas ir pasirinktas laikas kelia įtarimų dėl jo užtikrintumo. Praėjusį mėnesį tik vienas iš devynių monetarinės politikos komiteto narių balsavo už panašaus pobūdžio programą. Praėjus keturioms savaitėms dėl prastų šalies ūkio rodiklių bei nesiliaujančios Europos valstybių skolų krizės nuotaika radikaliai pasikeitė.
Savo sprendimą monetarinės politikos komitetas pagrindė pasaulinės ekonomikos augimo sulėtėjimu, kuris skaudžiai atsiliepia Jungtinės Karalystės eksporto rinkoms. Komisijos pranešime teigiama, kad šalies ekonomika stovi vietoje jau devynis mėnesius. Vartojimo rodikliai smunka dėl infliacijos, kuri lenkia atlyginimų augimą, bei dėl vyriausybinės taupymo politikos.
Centrinio banko vadovo vertinimu ateinantį mėnesį infliacija šalyje turėtų perkopti 5 proc. ribą. Vis dėlto banko analitikai yra linkę nerimauti ne dėl infliacijos, o dėl antrosios recesijos. Statistikos duomenys parodė, kad 2008/2009 metų nuosmukis buvo ženklesnis nei tikėtasi. Naujausiais skaičiavimais tuo laikotarpiu bendrasis vidaus produktas krito 7,1 proc.
Baiminamasi, kad naujoji 75 mlrd svarų sterlingų programa nebus ekonominė panacėja. Žinoma, tai geriau negu nedaryti visiškai nieko, tačiau obligacijų išpirkimas iš komercinių bankų greičiau jau pagelbės finansų sektoriui, o ne realiai ekonomikai. Be to pinigų kiekio padidėjimas dar labiau išpūs infliacijos burbulą, kuris kankina vartojimo rodiklius.
Pinigų kiekio didinimo programa vertinama nevienareikšmiškai, dalis verslo lyderių sveikina šį savalaikį žingsnį ir tikisi realių ekonomikos atsigavimo ženklų.
Numatytoji ūkio skatinimo programa truks keturis mėnesius. Pasibaigus šiam laikotarpiui centrinis bankas iš komercinių bankų bus išpirkęs 275 mlrd. svarų sterlingų vertės vyriausybės obligacijų,. Ši suma sudaro apytikriai 20 proc. viso šalies BVP.
Kai kurie ekonomistai mano, kad tai ne galutinė suma. Jų teigimu ekonominio skatinimo planas gali išaugti iki 500 mlrd. svarų sterlingų ar netgi didesnės sumos.
