Oficialūs duomenys rodo, kad kas penktas žmogus Lietuvoje gauna minimalią algą.
Rugsėjį „Spinter tyrimai“ atlikta namų ūkių finansinės padėties analizė parodė, kad gyventojai, kurių pajamos per mėnesį siekia iki 687 litų į rankas, didžiausią pajamų dalį išleidžia maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams (39 proc.) bei būsto komunaliniams mokesčiams (20 proc.).
Maistui – 14 litų per dieną
Gyventojas, gaunantis minimalią algą, komunaliniams mokesčiams per mėnesį vidutiniškai skiria apie 210 litų, maisto produktams išleidžia apie 400 litų, atitinkamai transportui gali skirti iki 80 litų, drabužiams ir avalynei – 46 litus. Be būtiniausių išlaidų, minimalios algos savininkas statistiškai gali sau leisti 6 litus skirti pavalgyti kavinėje ir apie 12 litų laisvalaikio pramogoms ir kultūrai.
Vidutinių išlaidų struktūra tyrime apskaičiuota vienam suaugusiam nariui, taigi jei minimalią algą gauna vienas asmuo, bet turi išlaikyti dar du, pajamos išlieka tokios pat, tačiau išlaidos išauga. Pavyzdžiui, komunaliniai mokesčiai priklauso nuo būsto kvadratūros, taigi statistiniai 210 litų žiemos sezonu gali virsti ir 400 litų. Išlaidos maistui taip pat priklauso nuo to, kiek šeimos narių reikia išmaitinti. Jeigu tai vienas asmuo, reiškia per savaitę maistui jis gali išleisti iki 100 litų, kasdien po 14 litų. Jeigu šeimoje trys asmenys, o dirbantysis tik vienas, tokiu atveju per dieną kiekvienam šeimos nariui maistui tenka mažiau nei 5 litai.
„Yra gana didelis skirtumas, ar iš 800 litų gyvena vienas asmuo ar visa, pavyzdžiui, trijų asmenų šeima. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į gyvenamąją vietą. Kaimo vietovėse gyvenantys žmonės dažnai turi kur kas didesnes galimybes šiek tiek prisidurti iš natūrinio ūkio: auginti vištas, kiaules, pasisodinti savų daržovių. Bendrame mažas pinigines pajamas gaunančio namų ūkio biudžete tokios natūrinės pajamos gali sudaryti gana reikšmingą dalį“, - teigė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertė Deimantė Urbonaitė.
„Spinter tyrimai“ atlikta studija taip pat parodė, kad žmogus, kurio pajamos per mėnesį siekia iki 687 litų, vidutiniškai per tą patį laikotarpį išleidžia 1051 litą. Taigi jo išlaidos viršija pajamas. Arba toks žmogus dalį lėšų skolinasi, arba turi kitų santaupų.
Išgyventi galima
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertė Deimantė Urbonaitė komentuodama šią padėtį teigė, kad pernai Statistikos departamento apskaičiuota skurdo riba Lietuvoje siekė 831 litą per mėnesį vienam asmeniui. Antai gyventojo, gaunančio minimalų atlyginimą, tikrosios pajamos, atskaičiavus mokesčius, buvo 680 litų.
„Galima sakyti, kad statistiškai minimalus darbo užmokestis buvo žemesnis už skurdo ribą“, – sakė ekspertė. Anot jos, suma nedidelė, tačiau už ją gyventi įmanoma.
„Išgyventi gaunant minimalų darbo užmokestį gali būti sudėtinga, ypač jei iš to paties atlyginimo išlaikomas ne vienas asmuo. Tačiau iš mažų pajamų šalyje gyvena ketvirtadalis namų ūkių. Tai rodo, kad išgyventi įmanoma prisitaikant“, – dėstė D. Urbonaitė.
Pašnekovė taip pat tikino pastebinti, kad mažas pajamas gaunantys žmonės paprastai turi gana gerus finansų valdymo įgūdžius ir yra itin išradingi, nes yra priversti planuoti ir tiksliai skaičiuoti savo išlaidas.
„Gaunant mažas pajamas tenka atsisakyti daugelio dalykų, tačiau nebūtinai visų. Tam reikia aiškių prioritetų, t.y. nuspręsti, kuriems dalykams dalį savo nedidelių pajamų skirti yra naudingiausia“, - tvirtino asmeninių finansų ekspertė.
Jos teigimu, gyvenimo kokybė ir pasitenkinimas priklauso tiek nuo individualaus suvokimo, tiek ir nuo gyvenimo sąlygų, tačiau atliktos gyventojų nuomonių apklausos rodo, kad vertinančių, jog jie gyvena skurdžiai ar žemiau vidutinio lygio, yra ne tik tarp tikrai mažas pajamas gaunančių šalies gyventojų, bet ir tarp tų namų ūkių, kurie gauna daugiau nei 2500 litų pajamų per mėnesį.
Vaikams neišgali pirkti ne tik drabužių, bet ir vaisių
Statistikos departamento atliekamo pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, 17 proc. skurdo rizikoje gyvenančių šeimų negali kasdien nupirkti vaikams šviežių vaisių, 15 proc. – daržovių.
Leisti savo vaikams reguliariai dalyvauti laisvalaikio veikloje (pvz., groti muzikos instrumentu, plaukioti, dalyvauti jaunimo organizacijų veikloje) dėl pinigų stokos negali 28 proc. žemiau skurdo ribos gyvenančiųjų.
Pirkti naujų drabužių vaikams neišgali daugiau nei kas ketvirtas (27 proc.) žemiau skurdo rizikos ribos gyvenančių namų ūkių su vaikais iki 16 metų.
Algą reikia mažinti?
Vyriausybėje sudaryta darbo grupė šįmet pateikė siūlymus didinti minimalią algą. Siūloma minimalų 800 litų darbo užmokestį kelti iki 1 000 litų, tačiau šiam siūlymui pritaria ne visi.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės Rūtos Vainienės teigimu, minimali 800 litų alga buvo nustatyta dar 2008 metais, kai Lietuvos ekonomika kilo. Tačiau dabar, kad ji atitiktų sąlygas darbo rinkoje, ją netgi reikėtų sumažinti bent jau iki to lygio, iki kurio nukrito ekonomika, t. y. iki 2005 metų.
„Tai, kiek žmogus uždirba ir tiek, kiek jam reikia, yra nesusiję dalykai, nes mokėjimas už darbą priklauso ne nuo to, kiek tau reikia pinigų, o nuo ko, kokią vertę tu sukuri“, - aiškino LLRI ekspertas Žilvinas Šilėnas.
Anot jo, valdžios siūlymai didinti minimalią algą buvo pagrįsti noru mažinti nedarbą bei priklausomybę nuo pašalpų, kurios kartais didesnės už minimalų darbo užmokestį, tačiau eksperto nuomone, atlyginimų didinimas šių problemų neišspręstų.
„Paimkime teorinę situaciją, kas būtų, jei minimalią algą pakeltume iki 2000 litų. Atrodytų, kad tuomet visi gyventų laimingai, bet taip tikrai nebūtų. Kai yra pakeliama minimali alga, tai reiškia, kad tie žmonės, kurie nesukuria tokios vertės produkto, yra išstumiami iš darbo rinkos, jų apskritai neapsimoka įdarbinti“, - teigė Ž. Šilėnas.