Neseniai pranešta, kad norėdama keliuose užtikrinti eismo saugumą Lenkijos vyriausybė kur kas labiau sugriežtino kelių eismo taisykles, o taip pat nustatė ir didesnes baudas vairuotojams.
Didžiausia bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo padidinta nuo 5 tūkst. zlotų (1,08 tūkst. eurų) iki 30 tūkst. zlotų (6,5 tūkst. eurų). Tuo metu pėsčiųjų perėjose asmenų nepraleidžiantiems vairuotojams grės mažiausiai 3 tūkst. zlotų bauda (maždaug 650 eurų).
Taip pat pranešta, kad minimali bauda už leistino greičio viršijimą daugiau kaip 30 kilometrų per valandą sieks 800 zlotų (maždaug 170 eurų).
Beveik 1 mln. greičio mėgėjų
Jei 2021 m. Lietuvoje buvo užfiksuota apie 460 tūkst. greičio viršijimo atvejų, pernai pažeidimų skaičius perkopė 800 tūkst.
Žvelgiant į surinktus duomenis, taip pat galima matyti, kad nors nelaimių skaičius, palyginti su dar ankstesniu laikotarpiu, 2020 m. sumažėjo ir iki gruodžio 27 d. buvo užfiksuota 2,79 tūkst. eismo įvykių, visgi pernai eismo įvykių skaičius vėl padidėjo iki 2,86 tūkst..
Tiesa, asmenų skaičius keliuose pernai buvo mažesnis – žuvo 146 žmonės, o štai 2020 m. mirtimi pasibaigusių atvejų skaičius siekė 173.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas Renatas Siaurusaitis paaiškina, kad pažeidėjų skaičius už greičio viršijimą ženkliai padidėjo dėl to, kad buvo įsigyta kur kas daugiau specialių prietaisų.
„2021 m. pažeidimų fiksavimo sistemos užfiksavo 837 tūkst. greičio viršijimo atvejus.
Didėjant pažeidimų fiksavimų sistemų skaičiui, didėja ir užfiksuojamų greičio mėgėjų skaičius“, – kalbėjo R. Siaurusaitis.
Policijos atstovas vairuotojams dar kartą primena, kad sumažinti eismo nelaimių skaičių padėtų ne tik pasirinktas saugus greitis keliaujant transporto priemone, bet ir tinkamo atstumo laikymasis.
„Vairuotojai vis dar nėra pripratę, kad leistino greičio reikia laikytis visur ir visada. Žiemos laikotarpiu nepalankios oro sąlygos nulemia tai, kad kelio danga dažnai būna slidi arba apsnigta. Dėl to svarbu ne tik laikytis leistino važiavimo greičio, bet ir jį pasirinkti saugų“, – patarė pašnekovas.
Be to, dėl įdiegiamų naujų sistemų Lietuvos keliuose išryškėjo ir kiti vairuotojų atliekami KET pažeidimai.
„Galima išskirti šiuo KET pažeidimus: transporto priemonė eksploatuojama be techninės apžiūros ir transporto priemonė eksploatuojama be draudimo“, – teigė R. Siaurusaitis.
Ar Lietuvoje žadama didinti baudas?
Susisiekimo ministerijos atstovai naujienų portalui tv3.lt teigė, kad šiuo metu Lietuva renkasi kiek kitokią strategija nei, pavyzdžiui, Lenkija, todėl bent jau kol kas didesnių baudų vairuotojai išvengs.
„Artimiausiu metu neketinama didinti atsakomybės už leistino greičio viršijimą.
Eismo saugos klausimai sprendžiami kompleksiškai – palaipsniui stiprinama kontrolė keliuose, diegiant greičio kontrolės prietaisus ir kitas priemones. Taip pat gerinama kelių infrastruktūra ir inžinerinės eismo saugos priemonės, tobulinamos Kelių eismo taisyklių (KET) nuostatos“, – teigiama ministerijos atsiųstame komentare.
Be to, jame paaiškinama, kad dėl eismo saugumo užtikrinimo buvo būtina pakeisti ir tam tikras KET taisykles, kurios įsigaliojo jau nuo šių metų sausio pradžios.
Pavyzdžiui, buvo pakeista avarinio koridoriaus sudarymo tvarka, draudžiama parkuotis kelio ir išvažiavimo iš kiemo sankirtose, patikslinama tvarka apsisukant šviesoforu reguliuojamoje sankirtoje ir išvažiuojant iš greitėjimo juostos ar įvažiuojant į ją.
Siūlė nustatyti mažesnę greičio ribą
Tuo metu Vidaus reikalų ministerijos atstovai naujienų portalui tv3.lt taip pat patvirtino, kad šiuo metu nėra svarstoma didinti baudų už greičio viršijimą.
Be to, primenama, kad dar 2020 m. buvo svarstoma nustatyti mažesnę leistino greičio ribą ir taip nusižengusiems vairuotojams griežtinti administracinę atsakomybę. Visgi tokios idėjos buvo atsisakyta.
„Įgyvendindami Valstybinės eismo saugumo programos „Vizija – nulis“ vieną iš priemonių dar 2020 m. buvo siūlyta nustatyti mažesnę leistino greičio viršijimo ribą ir numatyti finansines sankcijas už leistino greičio viršijimą iki 10 km/h
Tačiau dėl šios nuostatos projekto derinimo kilo abejonių, ar toks teisinis reglamentavimas būtų proporcingas, palyginti su atsakomybės už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nustatymu“, – teigiama ministerijos komentare.
Be to, taip pat kilo diskusijų ir dėl paklaidos nustatymo, kuomet yra viršijamas greitis.
„Svarstyta, kad asmuo, taikant tokį teisinį reguliavimą, galėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn nuo transporto priemonę vairuojančio asmens nepriklausančių aplinkybių arba net jam nežinant, kad daro šį pažeidimą.
Pavyzdžiui, dėl matuojamo greičio paklaidos transporto priemonėje ar matuoklyje. Tad vos viršijus greitį, tarkime, iki 3 km/h, turėtų būti pradedama administracinio nusižengimo teisena. Taigi įvertinus visus „už“ ir „prieš“, tokių projekto nuostatų buvo atsisakyta“, – kalbėjo ministerijos atstovai.
Greičio matuoklių skaičius didės
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad iš viso valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia daugiau kaip 160 vidutinio, taip pat 70 momentinio greičio matuoklių, išdėstytų pavojinguose kelio atkarpose.
Šie matuokliai fiksuoja greičio pažeidimus, kelių mokesčio sumokėjimo, techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimą.
Planuojama, kad šiemet valstybinės reikšmės keliuose bus įrengta dar 50 vidutinio greičio matuoklių.
Pamatyti, kur yra įrengti greičio matuokliai, galima ČIA.
