Anot jų, 2022 metais reikėtų tikėtis ir didesnės nišinių projektų, privačios nuomos segmento plėtros. Prognozuojama, kad būsto kainų augimo tempas savo piką gali pasiekti šių metų pradžioje.
Būsto rinka išliks aktyvi
Pasak nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovės „Realdata“ direktoriaus Arnoldo Antanavičiaus, tikėtina, jog šiemet būsto rinka išliks aktyvi.
„Didelė tikimybė, kad dar gyvensime ekonomikų skatinimo, plataus skolinimosi ir skolinimo kontekste, tai greičiausiai optimizmas išliks didelis, noras kažkur įdarbinti pinigus neturėtų išblėsti, tad tikėtina, kad būsto rinka išliks aktyvi, o mes ir toliau stebėsime nuosaikų kainų kilimą“, – BNS sakė A. Antanavičius.
Anot jo, kitais metais reikėtų tikėtis ir didelio NT plėtotojų aktyvumo, kurie norės pasinaudoti aktyvia paklausa rinkoje.
NT paslaugų bendrovės „Ober-haus“ Rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims Raimondo Reginio teigimu, būsto rinkoje 2022 metais didžiausiu iššūkiu išliks plėtotojų galimybės padidinti būsto pasiūlą.
„Pernai fiksavome itin gausų žemės sklypų ar pastatų ant nuomojamos valstybinės žemės įsigijimų skaičių sostinėje, kuriose galima komercinės ir gyvenamosios paskirties projektų plėtra. Tai rodo, kad plėtotojai pozityviai vertina visos NT rinkos ir ypač gyvenamojo būsto rinkos perspektyvas ilgesniu laikotarpiu. Tačiau esminis klausimas yra, kaip plėtotojams realiai seksis pradėti įgyvendinti planuojamus projektus 2022 metais ir pasiūlyti galutinį produktą rinkai“, – BNS tvirtino R. Reginis.
Pasak jo, nemažus iššūkius plėtotojams ir pakankamos pasiūlos atsiradimo galimybėms kelia ir augantys statybų kaštai, ir įsigaliojęs naujas savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, ir patvirtintas mokestis norintiems plėtoti projektus išnuomotoje valstybinėje žemėje.
NT paslaugų bendrovės „Inreal“ vadovo Gedimino Pruskaus teigimu, nors plėtotojai stengsis patenkinti paklausą, augančios kainos taps stabdžiu rinkos kaitimui.
„Tikėtina, kad šie faktoriai veiks kaip rinkos reguliatorius. Plėtotojai elgsis skirtingai. Vieni skubės kuo greičiau pateikti rinkai naujus projektus, kiti stabtelės, laukdami aiškumo teisinėje bazėje. Bus ir tokių, kurie gali „užstrigti“ ilgesniam laikui. Manyčiau, kad noras investuoti pinigus į nekilnojamąjį turtą išliks ir 2022-aisiais, nes tai yra pakankamai tvari investicija, o „laisvų pinigų“ rinkoje vis dar yra tikrai daug", – BNS aiškino G. Pruskus.
NT plėtotojai aktyviau plėtos nišinius projektus
Pasak „CBRE Baltics“ konsultacijų ir sandorių skyriaus direktoriaus pavaduotojo Deniso Rein, šiemet pradės plėstis naujas privačios nuomos segmentas, į kurį didesnį dėmesį pradės kreipti dideli investuotojai.
„Spartus būstų brangimas bei nepakankama pasiūla sostinėje jaunus specialistus netolimoje ateityje gali paskatinti būstą nuomotis – ypač ilguoju periodu. Nuomos augimui atsiliekant nuo infliacijos, tikimasi, kad artimiausiu metu būsto nuomos rinka gerokai paaugs, taip padidinant investuotojų apetitą. Tikėtina jog didmiesčiuose, ypač sostinėje, šis segmentas turės nemenką pasisekimą ne tik dėl savo konkurencingumo, tačiau ir patogumo, kurį sukurs paslaugos valdytojas“, – BNS sakė D. Rein.
Tačiau, anot jo, kad ši rinka pradėtų sparčiau keistis, turėtų būti taikoma tam tikra rinkos priežiūra.
„Lietuvoje yra per mažai kontroliuojamų nuomos sandorių, teisinių paskatų investuotojams bei abiejų šalių – nuomotojo ir nuomininko – teisinės apsaugos. Rinka nėra pakankamai subrendusi net smulkiems privatiems investuotojams, kadangi yra fiksuojama daug nedeklaruojamų nuomos sandorių, kas lemia, jog investuotojai, mokantys visus mokesčius susijusius su nuoma, pralaimi tiems, kurie nedeklaruoja nuomos sutarčių“ – aiškino D. Rein.
„Realdata“ direktoriaus A. Antanavičiaus tvirtino, jog plėtotojai šiemet gali plėtoti nestandartinius būstų projektus.
„Neatmestina galimybė, kad NT plėtotojai aktyviau plėtos įvairius nišinius projektus – nestandartinius būstus, būstus už didmiesčių ribų ir panašiai, nes auganti paklausa su savimi kartu atneša galimybes plėtoti verslą platesnėje geografijoje“, – sakė jis.
Metų pradžioje gali būti pasiektas būsto kainų augimo pikas
Pasak „Ober-haus“ atstovo R. Reginio, būsto kainų augimo tempas savo piką gali pasiekti 2022 metų pradžioje. Anot jo, bus įdomu stebėti, kaip į tai reaguos už šalies finansinės sistemos stabilumą atsakingos valstybės institucijos.
„Akivaizdu, 2021 metais itin sparčiai augusios būsto kainos indikuoja apie dar didesnį būsto kainų atotrūkį nuo jų fundamentaliųjų verčių. Labai svarbu kaip tokią situaciją vertins Lietuvos bankas ar Finansų ministerija, kokių sprendimų, galinčių atvėsinti būsto rinką, mes galime sulaukti. Gal ir toliau bus griežtinamos skolinimosi sąlygos ar koreguojamas NT mokestis?“, – svarstė R. Reginis.
Anot „Realdata“ direktoriaus A. Antanavičiaus, pagrindine šių metų tema bus galimas palūkanų normos kilimas ir to įtaka ne tik būsto rinkai, bet ir visai ekonomikai.
„Įsibėgėjanti infliacija vis akivaizdžiau tampa rimtu galvos skausmu visiems, todėl jau ir centriniai bankai pradeda keisti savo retoriką. Tai reiškia, kad pigių pinigų ir lengvai gaunamų paskolų era eina į pabaigą ir tik laiko klausimas, kada prasidės palūkanų normų kilimas. JAV federalinis rezervų bankas jau pranešė, kad ateinančiais metais greičiausiai palūkanų normas didins 3 kartus. Manytina, kad Europos centrinis bankas taip pat bus priverstas svarstyti šį klausimą“, – sakė jis.
Anot jo, nors dauguma rinkos dalyvių tikisi, kad Europoje palūkanų normos pradės kilti ne anksčiau nei 2023 metais, bet jei infliacija ir toliau šuoliuos tokiais tempais, palūkanų kėlimo galima sulaukti ir anksčiau.
Dėmesio turėtų sulaukti Klaipėdos būsto rinka
„Realdata“ direktoriaus A. Antanavičiaus teigimu, šiemet daugiau dėmesio gali sulaukti Klaipėdos rinka.
„Joje galėtų pasirodyti daugiau į atostogų būsto pirkėją orientuotų projektų, kurie bandytų konkuruoti su gerokai užbrangusiais pajūrio projektais. Pajūrio rinka greičiausiai taip pat išliks aktyvi“, – sakė A. Antanavičius.
Jam pritarė ir „Ober-haus“ atstovas R. Reginis, anot kurio, tebesitęsianti pandemija gali ir toliau „kaitinti“ visą pajūrio regioną.
„Pandemijos metu vienu karščiausiu regionu tapo Lietuvos pajūris, kuriame investicijos į gyvenamosios ir poilsio paskirties patalpas ir pastatus per dvejus metus išaugo net 2 kartus. Tebesitęsianti pandemija gali ir toliau „kaitinti“ visą pajūrio regioną bei tuo pačiu didinti riziką, kad atslūgus pandemijai, susidomėjimas nekilnojamuoju turtu pastebimai sumažės ir dalis investicijų nepasiteisins“, – tvirtino R. Reginis.
