Ekspertai ir ekonomistai įspėja, kad visuomenė turėtų dar labiau susiveržti diržus, nes maisto produktų kainų šuolį, ypač prieš didžiąsias metų šventes, pajus kiekvienas šeimos ūkis.
Gyventojai, vis daugiau pajamų priversti skirti maisto produktams įsigyti, netrukus bus nustebinti dėl pakilsiančių pieno produktų kainų. Sūrių kainos pasaulinėje rinkoje jau pasiekė 3 metų rekordą ir nekrinta jau dvi savaites iš eilės. Šeimos finansų ekspertai gyventojus ragina peržiūrėti mitybos ir apsipirkimo įpročius.
Pasiutpolkė jau įsisuko
Jau porą savaičių Lietuvos gyventojai prekybos centruose pastebi vis labiau brangstančius maisto produktus.
Apie neabejotiną kainų didėjimą kalba ir Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA), vienijanti 27 mažmeninės ir didmeninės prekybos įmones (tarp jų – „Maxima“, „Rimi“, „Norfa“ ir kt. didieji prekybos tinklai).
„Nusiteikti šiokiam tokiam tam tikrų maisto produktų kainų augimui tikrai reikėtų, bet prekybininkai daro viską, kad minimizuotų kainas“, – sakė LPĮA vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.
Pasak jo, artimiausiu metu šiek tiek pakils žuvies ir jos produktų kainos, nes pasaulinėje rinkoje žuvies žaliava pabrango apie 30 proc.Atsižvelgiant į tai, kad žuvų perdirbėjai importuoja apie 90–95 proc. šios žaliavos, kainų kilimas neišvengiamas.
Tarp kitų būtiniausių maisto produktų pastaraisiais mėnesiais brango ir grikiai. Artimiausiu metu gali brangti ir pienas bei pieno produktai. Čikagos prekių biržoje sūrių kainos jau pasiekė 2008 m. rekordą, kuris laikosi net dvi savaites. Ekspertai teigia, kad verslininkai ruošiasi Kalėdoms.
Nulemia pasaulinė paklausa
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad maisto produktų brangimą artimiausiais mėnesiais nulems pasaulinės tendencijos.
„Pasaulio ekonomika išgyvena sudėtingą laikotarpį, o tai tiesiogiai veikia energetinių išteklių bei kitų žaliavų kainas, kurios daro įtaką Lietuvai“, – neabejojo A.Izgorodinas.
Jo žodžiais, maisto produktų kainų indeksas iki 2011 m. pabaigos išliks itin aukštame lygyje dėl mažos pasiūlos ir sparčiai augančios paklausos.
Šiuo metu maisto produktų kainų indeksas siekia 260 punktų, o 2010 m. liepą siekė tik 200 punktų. Panašus indekso lygis buvo ir 2008 m. kovą, kai Lietuvos ekonomika išgyveno pakilimą ir vidaus vartojimas buvo aukštas.
„Tačiau maisto produktų pasiūla (pasaulinė) vis dar išlieka ganėtinai ribota, spartus perkamosios galios augimas besivystančiose rinkose smarkiai padidino maisto produktų paklausą. Visa tai tiesiogiai daro įtaką ir Lietuvai“, – aiškino A.Izgorodinas.
Eksperto įsitikinimu, per pastaruosius dvejus metus Lietuvos vartotojų finansinis pajėgumas sumenko, todėl žmonėms tenka vis daugiau savo pajamų skirti maistui.
„Kad ir kaip norėtume, vis dėlto Lietuva nėra žemės ūkio kraštas, o labiau pramonės valstybė. Prigaminti maisto nelabai yra iš ko. Žemės ūkis pas mus sukuria tik 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – teigė A.Izgorodinas.Verslininkai ruošiasi Kalėdoms
Ekonomikos analitikas A.Izgorodinas taip pat pabrėžia, kad nieko gero nežada ir Lietuvos verslininkai. Tai esą rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos atlikta 130 pramonės įmonių apklausa.
„Apklausa parodė, kad ūkio augimas Lietuvoje lėtės, brangs žaliavos ir maistas, o žymesnio algų kilimo gali tikėtis tik labai kvalifikuota darbo jėga“, – įspėjo A.Izgorodinas.
Labiausiai žaliavų brangimo tikisi maisto ir gėrimų pramonės atstovai (net 72 proc.). Verslininkų nuotaikos taip pat rodo, kad net 38 proc. jų ketina branginti ir maisto produktus. „Tačiau suprantama, kad tikslių prognozių jums niekas nepasakys, nes Lietuva visapusiškai priklauso nuo pasaulinių tendencijų“, – aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas A.Izgorodinas.Ministerija teikia vilčių
Finansų ministerija taip pat pripažįsta, kad maistas vis brangsta, bet šios institucijos prognozės nėra niūrios, kaip pramonininkų ir prekybininkų.
„Maisto prekių ir nealkoholinių gėrimų metinis brangimas lėtėja nuo šių metų birželio vidutiniškai 0,9 proc. punkto per mėnesį. Gegužę metinis brangimas sudarė 11,1 proc.“, – teigė Finansų ministerijos atstovas Vytautas Lenkutis.Vartotojų kainų indekso dalyje maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams tenka didžiausia dalis vartojimo prekių ir paslaugų – 25,9 proc.
„Manome, kad dėl ypač gero grūdinių kultūrų derliaus Europos Sąjungoje, NVS ir Kinijoje artimiausiu metu maisto prekių metinio brangimo lėtėjimo tendencija toliau tęsis, o pavasarį kainos gali net ir sumažėti“, – akcentavo V.Lenkutis.Pasak jo, per pastaruosius 10 mėnesių labiausiai brango būsto, vandens, elektros, dujų ir transporto prekės bei paslaugos, kurios darė įtaką metiniam infliacijos lygiui.
„Dėl prognozuojamo pasaulinio ekonomikos augimo sulėtėjimo bendras šių prekių ir paslaugų grupių indėlis į infliaciją 2012 m. neturėtų didėti“, – vylėsi V.Lenkutis.Žmonės išmoko apsipirkti
Nors Finansų ministerijos įžvalgos gana optimistinės, šeimos finansų ekspertai gyventojus ragina peržiūrėti tiek mitybos, tiek apsipirkimo įpročius.
„Iš tiesų labai daug ko patarti ir nebūtų įmanoma, nes Lietuvos gyventojai santykinai daug pajamų (apie 25 proc.) skiria maistui“, – sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Ji ragina šeimas apsipirkti savaitgaliais, o maisto produktus pirkti visai savaitei. „Pavyzdžiui, mūsų šeima visuomet šeštadienį apsiperka Kauno „Urmo“ bazėje, o prieš išvykstant internete peržiūrime, kokias akcijas ir nuolaidas siūlo didieji prekybos tinklai“, – patirtimi dalijosi J.Varanauskienė.
Tačiau ji nesiryžta teigti, kad maisto produktai artimiausiu metu gerokai brangs.„Ekonomikos krizės laikotarpiu maisto kainos, ypač 2009 m., netgi mažėjo, o visos aplinkybės rodo, kad pasaulis vėl artėja prie recesijos, todėl nėra objektyvių faktorių, kodėl maistas šiuo metu turėtų brangti“, – sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė J.Varanauskienė.
Iš tiesų MATIF biržoje, kur sudaromi ateities sandoriai, šių metų lapkritį kviečių kainos siekia 188 eurus už toną. 2012 m. sausį ir kovą tiems patiems kviečiams kontraktai sudaromi atitinkamai 188 ir 184,5 EUR.Vadinasi, bent jau duonos gaminiai pasaulyje nebrangs. Neturėtų jie brangti ir Lietuvoje.
„Galiausiai, – sakė J.Varanauskienė, – žmonės per krizę išmoko apsipirkti, o jeigu jie mato, kad maistas Lenkijoje kainuoja pigiau, ten ir važiuoja.“Pelnus sukrauna pirkėjai
Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas
Kiekvieną pavasarį, ypač rudenį, vyksta kainų pokyčiai tai į vieną, tai į kitą pusę. Tuo stebėtis nederėtų. Rudenį pirmiausia keičiasi daržovių ir grūdų kainos. Jei buvo geras daržovių derlius, kainos krinta. O dėl grūdų irgi yra panašiai. Būdama maža valstybe jaučiame ir tai, kas dedasi pasaulinėje rinkoje. Suprantama, kad prekybos tinklai kai kuriais atvejais mėgina savo finansines problemas spręsti ar pelnus didinti tik pirkėjų sąskaita. Pavyzdžiui, buvo metų, kai pieno supirkimo kainos krito dvigubai, tačiau vartotojai pieno produkcijos pigimo beveik nepajuto. Šiuo metu pieno supirkimo kainos išlieka stabilios gal 3–4 mėnesius, bet pieno produkcijos kainos kažkodėl didėja.
Prie kainų didinimo prisidėjo ir valdžia
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos Laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas
Jungtinių tautų organizacijos duomenys rodo, kad pasauliniu mastu nuo 1975 iki 2002 m. maisto produktų kainos tik mažėjo, bet vėliau ir iki šiol tos kainos nuosekliai kyla. Todėl, žvelgiant istoriškai, ilgą laiką kainos krito, o šiuo metu perėjo į tokią stadiją, kai jos tik auga. Viena priežasčių, kodėl maistas brangsta, yra JAV ir Europos Sąjungos biodegalų politika. Kitaip tariant, vis daugiau grūdų panaudojama biodegalų gamybai, o tai lemia didesnę grūdų paklausą ir daro įtaką grūdų kainai. Kitas veiksnys, kodėl brangsta maistas, yra valiutų nuvertėjimas ir Europos Sąjungos nuostata, kad maisto reikia gaminti mažiau. Ir paskutinis akcentas – valdžia padidino PVM daugumai produktų. Ar valdžia galėtų reguliuoti kainas? Nemanau, kad tai perspektyvu.
Gediminas Stanišauskas
