Portalo mapijoziai.lt analitikai pagal Eurostat palyginamuosius vartotojų kainų duomenis (CPI, HICP) ES ir kaimyninėse šalyse palygino, kokią perkamąją galią lietuvis įgauna turėdamas savo šalyje uždirbtus 100 eurų. Į šiuos duomenis įtraukiamos maisto, kuro, gyvenamojo ploto nuomos, aprangos ir kitų būtiniausių prekių kainos. Tai leidžia palyginti kainas skirtingose šalyse, t.y. kiek kainuoja analogiškas produktų krepšelis skirtingose šalyse.
Lietuva – pigioji valstybė
Kol kas Lietuva ES negali girtis didelėmis kainomis, todėl esame priskiriami prie pigiųjų šalių ir mūsų perkamoji galia išauga tik mažoje dalyje valstybių. Pasak banko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico, nereikia tikėtis, kad Lietuva bus brangi valstybė, mat kainų skirtumas atsiranda dėl paslaugų kainų.
„Didžioji jų dalis yra darbo užmokestis tam asmeniui, kuris suteikia paslaugą. Lietuvoje paslaugos yra žymiai pigesnės, pradedant nuo plaukų kirpimo, sveikatos apsaugos ir mažmeninės prekybos, kur darbuotojai uždirba žymiai mažiau nei Vakarų Europoje. Mūsų šalyje darbo užmokestis augs sparčiau nei likusioje Europoje, todėl kainų skirtumas turėtų mažėti“ , - pastebi jis.
Greitai galime už prekes mokėti brangiau nei Vokietijoje
Lietuviai net ir po krizės savaitgaliais traukia į kaimyninę Lenkiją pigiau apsipirkti, mat čia 100 mūsų eurų gali daugiau ir santykinė vertė siekia 114,7 euro. Vis dėlto Estijoje ir Latvijoje ši suma lygi atitinkamai 80,6 ir 88,89 euro. Pasak Ž. Maurico tokie skirtumai atsiranda iš valiutų kurso svyravimo ir skirtingo darbo užmokesčio.
„Euras svarbus tuo, kad suvienodina žaidimo taisykles visoms valstybėms. Pavyzdžiui Lenkija pokriziniu laikotarpiu buvo pigesnė valstybė dėl to, kad zlotas buvo nuvertėjęs euro ir lito atžvilgiu. Euras panaikina valiutų kursų pokyčius ir lieka fundamentalios priežastys kaip darbo užmokestis. Būtent dėl to Estija yra brangesnė už Lietuvą“, - teigia ekonomistas.
Jo teigimu Latvija brangesnė už Lietuvą dėl savo dydžio, tačiau ir mūsų šalis nėra didelė, todėl kainos gali augti.
„Mažesnėje valstybėje atsiranda konkurencijos ir masto ekonomijos trūkumas, nes Latvija yra toliau nuo pagrindinių transporto srautų. Galime kaip ekstremalų pavyzdį paimti Islandiją. Ten viskas yra labai brangu dėl to, kad tai maža ir nuošali valstybė. Lietuva šiek tiek panašesnė į Islandiją nei Olandiją. Dėl mažesnės masto ekonomijos Lietuvoje ir ateityje kainos susivienodins su kitų šalių ir nemaža dalimi kainos gali būti aukštesnės nei toje pačioje Olandijoje, Vokietijoje ar net Didžiojoje Britanijoje“, - prognozuoja Ž. Mauricas.
Šiuo metu santykinė 100 eurų vertė Olandijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje atitinkamai siekia 63,05, 57,8 ir 52,63 eurų. Tuo tarpu brangiausios lietuviams išskirtinai išlieka Skandinavijos šalys.
Mažiausia santykinė 100 eurų vertė yra šiose šalyse:
Šveicarija (41.53 euro) Norvegija (43.21 euro) Danija (46.38 euro) Švedija (51.32 euro) Suomija (51.95 euro)
Reikia kelti gyventojų pajamas
Vis dėlto, tokios prognozės daugelio nedžiugina, tačiau kaip pastebi Ž. Mauricas, vienintelis būdas kaip su tuo susitaikyti – gyventojų pajamų augimas.
„Juk Islandijoje žmonės per daug nesiskundžia dėl aukštų kainų, nes ten gauna dideles pajamas. Stengtis turėti žemas kainas nėra Lietuvos ateitis. Reikia kuo sparčiau didinti gyventojų pajamas, nes mes kainomis nepakonkuruosime. Mažai ekonomikai sunku pigiai gaminti, o kainos Lietuvoje kils sparčiau nei ES vidurkis“, - svarsto ekonomistas.
Laukti ilgai nereikės, nes jau dabar lietuviai turtingesni gali pasijausti Balkanų valstybėse, kurių gretose yra ES naujokių.
Didžiausia santykinė 100 eurų vertė yra šiose šalyse:
Bulgarija (132.23 euro) Albanija (127.74 euro) Bosnija ir Hercegovina (121.44 euro) Serbija (121.21 euro) Rumunija (117.86 euro)
