Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad 2017 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų daugiausia padidėjo kai kurių daržovių kainos. Taip pat tarp toliau brangstančių prekių ž sviestas ir sviesto produktai. Statistikos departamentas taip pat nurodo, kad dėl naujų rudens sezono kolekcijų aprangos ir avalynės kainos padidėjo 9,2 proc. Išsamius kainų pokyčius rasite lentelėje apačioje.
D. Trumpa: sviesto kaina tikrai padarė įtaką vartojimui
„Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa pieno produktų kainų neprognozuoja, tačiau iš jau turimų pardavimo duomenų mato, kad iš jų įmonės siūlomo asortimento, sumažėjo vieno produkto pardavimai. Tai – į kainų aukštumas šokęs sviestas.
„Lietuvoje dešimtimis procentų brango sviestas ir tai darė įtaką vartojimui. Sviesto, bent mūsų įmonė, Lietuvoje parduoda mažiau. Kitų produktų suvartojimas svyruoja pagal sezoną. Rudenį vartojimas visada šiek tiek mažėdavo nei vasarą: mažiau perkama kefyro, grietinės“, – sako jis.
Pasak D. Trumpos nustatant kainą atsižvelgiama ir į vartotojus. Jei šie visiškai nebeperka produkto, tada svarstoma, ar kainą nuleisti iki savikainos.
„Tačiau žemiau savikainos nė vienas perdirbėjas nepardavinės, nes tai reikštų finansinę mirtį už kelių mėnesių. Nustatant kainą žiūrima į labai daug veiksnių. Vienas pagrindinių – savikaina, kurią lemia žaliavinio pieno kaina. Apskritai pieno produktų kainą daugiausia sudaro žaliavinis pienas, kurį perkame iš žemdirbių ir, jei žaliava brangsta, tikėtina, kad produktai brangs“, – teigia D. Trumpa.
Visgi stebima ne vien Lietuvos rinka. Jei kitur produktas bus vartojamas, Lietuvoje kaina nemažės.
„Stebima, kur tu gali kitur tą pieno produktą parduoti, jei užsienyje ženkliai brangiau gali parduoti, kad ir tą patį sviestą, tada taip ir stengiamasi daryti. Lietuvoje tuomet keliama kaina arba mažiau pardavinėjama“, – atskleidžia jis.
Tendencijos: ar pieno produktų kainos gali mažėti?
Tiek ekonomistas, tiek pienininkų atstovas naujienų portalui tv3.lt teigia, kad pieno produktų kainos tik grįžta į normalias ribas.
„Pieno produktai Lietuvoje dar nepasiekė 2014 m. lygio ir mes parduodame arba ant nulio, arba į minusą Lietuvos rinkoje“, – sako Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis.
„Kainos nėra labai stipriai aukštesnės nei buvo 2014 m., o nuo to laiko ir pajamos žmonių išaugo ir perkamoji galia padidėjo. Sviesto kaina paaugo 30–40 proc., tai jo žmonės mažiau suvartoja, bet bendrai kalbant žmonių pajamos išaugo labiau nei padidėjo kainos“, – prideda „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.
Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“ praneša, kad Europos Sąjungos (ES) didmeninėje prekyboje sumažėjo pagrindinių pieno gaminių kainos, todėl netrukus atitinkamai gali keistis ir žalio pieno supirkimo kainos. Egidijus Simonis teigia, kad , mūsų šalies pieno perdirbimo įmonės eksportuoja apie 60 proc. pagamintos produkcijos, todėl pieno gaminių paklausos ir kainų svyravimai eksporto rinkose tiesiogiai veikia superkamos žaliavos kainą mūsų šalyje.
Europos Komisijos duomenimis, per rugsėjį Bendrijoje vidutinė didmeninė sviesto kaina sumažėjo 2 proc., nugriebto miltų kaina susitraukė 3,4 proc., o nenugriebto pieno miltų kaina sumenko 0,4 proc. Praėjusį mėnesį 1,3 proc. ūgtelėjo tik čederio sūrio kaina.
E. Simonis tv3.lt sako, kad Lietuvoje kainos galėtų susvyrtuoti po 2–3 mėnesių, tačiau dar nėra aišku į kurią pusę.
„Buvo faktiškai trys aukcionai, kur kainos krito, bet gal tai nieko nerodo, nes bus ketvirtas aukcionas, kur gali kainos kilti 10 proc. Tai tiksliai prognozuoti negalima. Vieni pasauliniai ekspertai teigė, kad nuo 2018 m. pradžios turėtų kainos stabilizuotis ir kristi. Bet žinome, kas buvo prieš tai: jei didės vartojimas, tos kainos ir išsilaikys“, – sako jis.
Paklaustas, ar kainas gali lemti Lietuvos gyventojų vartojimas, jis teigia, kad pieno rinkai Lietuvos 2,5mln. gyventojų vartojimas jokios įtakos neturės. Dairytis reikėtų į Azijos šalis.
Be to, E. Simonis pastebi, kad Europos ūkininkai, reaguodami į išaugusią paklausą ir padidėjusias kainas, pradėjo didinti žalio pieno gamybą. Prognozuojama, kad 2017 metais pieno gamyba Bendrijoje bus 0,7 proc. didesnė nei pernai. Tad jo teigimu lapkritį bei gruodį reikia stebėti pasaulines tendencijas, ar nebus produktų pertekliaus, kuris mažina kainas.
Ekonomistas R. Grajauskas tv3.lt teigia nemanantis, kad pieno produktų kainos mažės. Veikiau augimo tempas nebebus toks spartus.
„Po to, kai 2015 m. ES buvo panaikintos pieno kvotos, ūkininkai pradėjo gaminti daugiau pieno, o tai kirto per pieno kainas. Kritusios pieno kainos išstūmė iš rinkos nemažą dalį ūkininkų. Sumažėjus ūkių skaičiui ir pasiūlai, šiemet jau kainos atšoko. Kitaip tariant, grįžo į normalią poziciją.
Šį rugsėjį pieno supirkimo kainos Lietuvoje buvo beveik 50 proc. didesnės nei prieš metus. Tai reiškia, kad nuostoliai, atsirandantys dėl kainų svyravimo, pasiskirsto visoje tiekimo grandinėje – dalį jų prisiima gamybininkas, dalį prekybininkas, ir tik dalis jų perkeliama vartotojui.
Kadangi paklausa pasaulyje atsistato ir tuo pačiu didėja pasiūla, rinka atsiduria pusiausvyroje. Tad tiesiog kitais metais nebematome prielaidų tokiam augimui. Kaina turėtų išsilaikyti panašiame lygyje“, – pasakoja R. Grajauskas.
Kitais metais bendrą infliacijos lygį kels paslaugų kainos
Apžvelgdamas kainų tendencijas ekonomistas R. Grajauskas pastebi, kad kitais metais Lietuvoje turėtų būti daug mažesnis kainų augimas. Dabar stebimas energetikos bei pieno produktų kainų atšokimas nuo praeitų metų lygio bei alkoholio kainų padidėjimas dėl akcizų išnyks. Įtakos nepadarys ir liūčių suniokotas derlius.
Tad įtaką augančioms kainoms darys paslaugos.
„Kalbant apie augalininkystės produkciją, čia didžiausią įtaką darys pasaulinės tendencijos. Jei blogas derlius pas mus, nereiškia, kad nebus jo galima iš kitų šalių įsigyti. Tai čia veikiau praradimai mūsų ūkininkams, tačiau į galutinę kainą vartotojams nepersiduos.
Bet kai kalbame apie vidinius infliacijos šaltinius, pastebime, kad atlyginimų augimas įsibėgėja, o jis pirmiausia lemia paslaugų kainas. Tad kitais metais bus jaučiamas spaudimas dar didesniam paslaugų kainų augimui nei šiemet.
Tuo tarpu energetika ir maistas neturėtų taip sparčiai augti. Sakyčiau apie kelis proc. kainų augimas, nebe 10–15 proc.“, – prognozuoja ekonomistas.
Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 4,4 proc., paslaugų – 6 proc.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo alaus, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, degalų ir tepalų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, aliejaus ir riebalų, spirituotų gėrimų kainų padidėjimas bei farmacijos gaminių, elektros energijos kainų sumažėjimas.
