Socialiniame tinkle kilo diskusija dėl kepsninių naudojimo. Vilniečių pora skundėsi, kad kaimynystėje apsigyvenę veganai bando jiems uždrausti kieme kepti mėsą.
„Įsigijome tipinį kotedžą, vidiniame savo kiemelyje retkarčiais išsikepame ką nors mėsiško „Kamado“ kepsninėje.
Neseniai kaimynystėje, bet ne visai šalia mūsų, o per vieną kotedžą, įsirengimo darbus baigė ir atsikraustė kaimynai, kurie yra veganai. Jie kiekvieno mėsos kepimo metu iškelia skandalą, tikina, kad mėsos ir dūmų kvapas juos vimdo“, – pasakojo vilniečiai.
Anot jų, kaimynai reikalauja, kad kieme nebūtų naudojama kepsninė.
„Jie mums grasina visokiausiomis institucijomis ir teismais. Tačiau mes, formaliai jokių kepsninių naudojimo ar priešgaisrinių taisyklių nepažeidžiame.
Beje, tie kaimynai veganai laiko 3 šunis, kurie nuolat loja ir triukšmauja, tačiau mes dėl to problemų nekeliame“, – pasakojo pora.
Jie tikino, kad kalbėjosi ir su kitais kaimynais, kurie teigė, kad naujųjų kaimynų skundus nekreips dėmesio.
„Kiti kaimynai sako, kad savo kiemeliuose keps, ką norės ir į skundus nekreips dėmesio.
Mes irgi norėtume nekreipti dėmesio, tik bijome, kad kokios nors institucijos jų skundus pripažins, kaip pagrįstus ir mes liksime kalti“, – baiminosi vilniečių pora.
Siūlo nekreipti dėmesio arba paskųsti kaimynus
Šis poros įrašas socialiniame tinkle sulaukė daugybės komentarų.
Dalis žmonių siūlė nekreipti dėmesio.
„Juk mes visi kažko nemėgstame, kažko nevalgome. Tačiau nereikėtų savo požiūrio ar nuomonės piršti kitiems. Jeigu kaimynams nepatinka mėsa ir jos nevalgo, tai jie neturėtų drausti kitiems ją kepti ar valgyti“, – atkreipė dėmesį komentatorė.
Kita moteris siūlė kaimynus irgi skųsti dėl šunų keliamo triukšmo.
„Jeigu jie skųsis, jūs irgi netylėkit. Juk gyvenant šalia žmonių reikia stengtis sutarti, o ne kelti konfliktus. Jiems nepatinka mėsa, jums nepatinka šunys. Tačiau jūs sugebate nekreipti dėmesio ir nekelti skandalų.
Sprendimas tik vienas, jeigu veganams nepatinka kaimynai ir kepamos mėsos kvapas, jiems reikėtų kraustytis gyventi į vienkiemį“, – siūlė komentatorė.
Kita moteris juokavo, kad reikėtų sukurti veganų kvartalą.
„Tada visi bus patenkinti, galės uostyti vieni kitų kepamus baklažanus ir bėdos nebeliks“, – ironizavo komentatorė.
Dar viena moteris pastebėjo, kad yra tokia žmonių grupė, kuriems vis kas nors neįtinka.
„Jūs pabandykite vieną kartą vietoje mėsos išsikepti daržovių, jeigu kaimynai irgi skųsis, vadinasi, ne mėsoje bėda. Jie tikriausiai visada ras prie ko prikibti, tokiems žmonėms vis kas nors neįtiks“, – sakė moteris.
Kitas komentatorius siūlė susisiekti su savivaldybe ir išsiaiškinti, kaip turi būti naudojamos kepsninės, kokiu atstumu nuo pastatų jos gali stovėti ir t.t.
„Tada viskas bus aišku ir kaimynams galėsite pateikti teisiškus argumentus“, – patarė vyras.
Kepsninių naudojimo taisyklės
Vilniaus savivaldybė komentuodama situaciją teigė, kad kepsninių naudojimą apibrėžia Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės
„Pagal jas, kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus leidžiama naudoti ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.
Taisyklėse taip pat nustatyta, kad lauko prekybos, turgaus ar mugės teritorijose, maisto ruošimo vietose, kuriose naudojamos kietuoju kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, buitinės krosnelės, turi būti vienas 6 kg gesinimo medžiagos turintis gesintuvas ir nedegus audeklas“, – įspėjo savivaldybė.
Anot jos, už šių taisyklių nesilaikymą, gyventojai gali gauti baudą, kurios dydis siekia nuo 20 iki 140 eurų. O jeigu nusižengimas bus padarytas pakartotinai bauda jau sieks 140–600 eurų.
Už gyvūnų nepriežiūrą ir triukšmą irgi skiriamos baudos
Savivaldybė taip pat įspėjo, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo.
„Gyvūnai neturėtų, kelti grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui.
Katės, šunys ir šeškai turi būti registruoti gyvūnų augintinių registre ir paskiepyti. Savininkai privalo surinkti gyvūno ekskrementus ar kitus teršalus (pavyzdžiui, plaukus). Šunis vesti laukan reikia tik už pavadėlio, – teigė savivaldybė.
Anot jos, apie rastą gyvūną be šeimininko reikėtų pranešti per tinklalapį www.tvarkaumiesta.lt. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad gyventojams negalima gyvūnų vedžioti ar leisti į vaikų žaidimo aikšteles, leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplinkos meno kūrinių, tuštintis ir šlapintis gėlynuose.
Jeigu gyventojai netinkamai prižiūrės savo gyvūnus, asmenims grės bauda nuo 30 iki 550 eurų, o už gyvūnų keliamą ramybės trikdymą gali būti skiriama bauda nuo 100 iki 1000 eurų.
