Vieniems šiluma pinga, kiti regi brangimą
Paradoksalu, jog, nepaisant įvykdytos nacionalinio šilumos ūkio pertvarkos, per pastaruosius metus šildymo kainos šaltuoju metų laikotarpiu didžiuosiuose miestuose gerokai padidėjo. Seimo energetikos komisijos duomenimis, šių metų sausį, lyginant su 2017 m., Vilniaus šilumos tinklų tiekiama šiluma brango net 17 proc. Antrąją vietą pagal kainų augimą užėmė laikinoji sostinė: kauniečiams šilumos kainos kilo 9 proc.
Tačiau Valstybinė kainų ir energetikos komisija (VKEKK) su teiginiais apie šildymo kainų augimą nesutinka. VKEKK atstovų teigimu, norit įvertinti realų vaizdą, būtina žvelgti ne į atskirų mėnesių, o į viso sezono skaičius. Be to, mėnesinės namų ūkių išlaidos kai kuriose savivaldybėse mažėjo net ir šaltuoju metų laiku. Šiuos pokyčius lėmė pasikeitusios perkamos šilumos energijos kainos ir VKEKK įpareigojimas konkretiems šilumos tiekėjams ištaisyti ankstesnių metų klaidas, dėl kurių gyventojai būdavo priversti permokėti už šildymą.
Pavyzdžiui, 2014-2016 metais „Šiaulių energija“, pardavinėdama šilumą brangiau nei kainavo ją pagaminti, iš gyventojų susirinko 2 mln. eurų permokų. VKEKK nurodė šias permokas grąžinti, tad šiemet vienos kilovatvalandės kaina „Šiaulių energijos“ vartotojams sumažėjo 0,78 eurų. Nuo vasario mėnesio šilumos kainos simboliškai, 0.9 proc., atpigo ir Kauno regiono gyventojams. To priežastis – sumažėjusi iš gamybos šaltinių perkamos šilumos kaina.
Po 20 eurų sutaupys pavasaris
Seimo Energetikos komisija žada imtis papildomų priemonių šilumos kainoms stabilizuoti. Tačiau mokėjimų sistemos „Viena sąskaita“ atstovų teigimu, didžiausios pagalbos mažinant sąskaitas gyventojai gali tikėtis ne iš valstybinių institucijų, o iš pavasario.
„Atsižvelgiant į 2016-2018 metų tendencijas, ryškiausias sąskaitų už komunalines paslaugas dydžio kritimas fiksuojamas balandį ir gegužę, kai mėnesinės išlaidos, lyginant su šaltuoju metų periodu, sumažėja apie 20-30 eurų“, - teigia „Viena Sąskaita“ generalinis direktorius Šarūnas Stanislovėnas.
Mokėjimų sistemos duomenimis, 2017 m. sausį vidutinės namų ūkio išlaidos už komunalines paslaugas Vilniuje siekė 67,24 eurų, o jau balandžio mėnesį jos nukrito iki 46,82 eurų. Mėnesinė kauniečių namų ūkio sąskaita praėjusių metų sausį vidutiniškai siekė 76,41 eurų, t.y. dar beveik dešimčia eurų daugiau nei sostinėje. Tačiau balandžio mėnesį ji sumažėjo iki 42,04 eurų ir padėjo kauniečiams sutaupyti beveik po 35 eurų kas mėnesį. Sąskaitų skirtumas tarp žiemos ir pavasario Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje siekė atitinkamai 5,35, 17,74 ir 21,27 eurų.
Kainos pavasarį, skirtingai nei šaltuoju periodu, mažėja stabiliai dėl objektyvių priežasčių. Baigiasi šildymo sezonas, o šviesesni vakarai ir rytai lemia mažesnį elektros energijos suvartojimą. Kita vertus, komunalinių išlaidų sumažėjimą būtų klaidinga sieti su kalendorinio pavasario pradžia. „Vienos sąskaitos“ duomenų bazė atskleidžia, kad kovo mėnesį Lietuvos gyventojų šildymo išlaidos mažai kuo nusileidžia žiemos laikotarpiui.
Praėjusiais metais šildymo sezonas buvo rekordiškai ilgas – kai kuriose savivaldybėse jis baigėsi tik gegužės pradžioje. Manoma, kad šiemet žiema – taigi ir šildymo sezonas – neturėtų užsitęsti tiek ilgai. Rekomenduojama šildymo sezoną užbaigti tuomet, kai tris paras laikosi aukštesnė nei 10 laipsnių vidutinė temperatūra. „Viena Sąskaita“ primena gyventojams, kad, suderinus su šilumos tiekėju, esant reikiamoms techninėms galimybėms bei nepažeidžiant higienos normų, vartotojai gali patys nuspręsti, kada gyvenamame pastate nutraukti šildymą.
