Nuo to laiko, kai 2001 metais teroristai atakavo Niujorką, auksas, kaip priemonė kapitalui investuoti, padarė svaiginamą karjerą. Ja naudojasi politinio nestabilumo, karų ir finansinės krizės išgąsdinti investuotojai. Uncijos kaina išsipūtė tiek, kad burbulas gali bet kada sprogti
Šių laikų finansų investuotojus, kaip ispanų konkistadorus – užkariautojus, yra apėmusi aukso karštligė. Pasikeitė tik ginklai: vietoj kardų ir alebardų dėl aukso kovojama doleriais, keliant biržose uncijos (31,1 g) kainą. Prieš 10 metų uncija kainavo mažiau kaip 300 dolerių, o šių metų rugpjūtį pasiekė visų laikų rekordą – 1912 dolerių. Aukso kainos padidėjimas daugiau kaip 6 kartus rodo, kokiais neramiais laikais gyvename. Nes auksas nuo seno laikomas saugia investicija, ramybės uostu kapitalui neramiais laikais.
Kodėl jis brangsta
Aukso kaina nėra vien globalių rinkų ,,baimės indekso” tiesioginė funkcija. Svaiginama šio tauriojo metalo karjera turi ir pamatines priežastis, susijusias su pasauline ūkio konjunktūra, valiutų kursų svyravimais, centrinių bankų priimamais strateginiais sprendimais dėl rezervų. Šie bankai yra didžiausi pasaulyje aukso turėtojai, nes jie saugo 31 tūkst. tonų brangaus metalo, iš to kiekio 8 tūkst. tonų yra JAV bankuose.
Ūkis ir papuošalai. Auksas – ne tik luitai, ,,be naudos” laikomi centrinių bankų, tokių kaip JAV bankas „Fort Knox”, saugyklose. Tai taip pat vertinga žaliava pramonėje (automobilių, elektronikos) ir juvelyrikoje. Juvelyriniams gaminiams sunaudojama net 60 proc. metinės aukso gamybos. O klientų netrūksta, pirmiausia sparčiai augančiose Kinijos ir Indijos ekonomikose, kurios pastarąjį dešimtmetį nesusidūrė su recesija. Ten visuomenės turtėja ir kreditai išduodami visu tempu. Kinijoje panaikintas komunistų draudimas turėti aukso, ir kiekvienas norintis gali jį laikyti namuose. Indijoje auksas yra būtinas kaip vestuvių dovana, o vestuvės tradiciškai vyksta spalį.
Silpnas doleris. Jis yra didžiausias aukso brangimo kaltininkas. Amerika jau seniai nenori turėti stipraus dolerio, nes jam silpstant prekės gali sėkmingai konkuruoti užsienio rinkose ir tai padeda ūkiui gydytis nuo recesijos. Bet lazda turi du galus. Nepagarba doleriui per patį krizės piką 2008 metais buvo tokia didžiulė, kad JAV turistai Amsterdame patyrė sunkumų norėdami dolerius pasikeisti į eurus – mažosios keityklos ,,žaliųjų” nepriėmė. Tai, kas yra gerai JAV ekonomikai, neretai sukelia didelę netvarką pasaulio rinkose, nes ir tauriaisiais metalais (tarp jų – auksu), ir žaliavomis prekiaujama atsiskaitant doleriais. Taisyklė tokia: kuo pigesnis doleris, tuo brangesni aktyvai, kotiruojami doleriais.
Infliacijos baimė. Perkant auksą galima apsidrausti nuo infliacijos, kuri pradėjo grėsti JAV, kai Amerikos centrinis bankas FED įliejo daugiau kaip trilijoną dolerių. Be to, po 2008 metais žlugusio legendinio banko „Lehman Brothers“ dalis investicinių fondų buvo priversti ieškoti saugesnių nei akcijos kapitalo indėlių. Todėl kuo mažiau ramybės biržose, tuo dažniau atsigręžiama į auksą.
Spekuliantai. Įkaitusi aukso rinka pritraukė ne tik investuotojų, norinčių pirkti auksą, kad apsaugotų savo kapitalą, tačiau ir spekuliantų, kurie ne nori apsikrauti auksu, o tik uždirbti iš finansinių instrumentų, pagrįstų auksu, kurso svyravimų. Kalbant paprasčiau: jie fiziškai neperka aukso už pinigus, tik jo ateities tiekimo kontraktus.
Centriniai bankai. Jie turi didelių valiutos rezervų dažniausiai doleriais arba eurais. Pastaroji krizė sumažino pasitikėjimą doleriu, iki tol laikytu pasaulio rezervine valiuta, taip pat šį vaidmenį trokštančiu užimti euru. Galų gale bankininkai, sėdėdami ant šių dviejų valiutų portfelių, atsidūrė spąstuose. Jie buvo priversti ieškoti trečio kelio. Vieni paskubomis keičia dolerius ir eurus į saugų franką, kiti – į aukso tonas. Tiesa, centriniai bankai yra nuošalyje nuo šios galimybės paaukoti tokiam tikslui didelius pinigus. Tik Indijos bankas 2009 metais susiviliojo Tarptautinio valiutos fondo parduodamu auksu. Už 200 tonų aukso šalies centrinis bankas sumokėjo 7 mlrd. dolerių. Pietų Korėjos centrinis bankas neseniai taip pat nusipirko 25 tonas už 24 mlrd. dolerių.
Kada sprogs aukso burbulas?
Po JAV reitingo sumažinimo ir rugpjūtį pasaulinėse akcijų rinkose kilusios panikos aukso kaina siekia vis naujus rekordus. Kad auksas ilgainiui praras patrauklumą, tvirtina ne pasaulio biržose besisukantys spekuliantai, bet politikai ir centrinių bankų vadovai. Jie teisūs, nes jei bus rastas vaistas nuo krizės, aukso kaina riedės žemyn. Juk iš tiesų niekam jo tiek daug nereikia.
O kol kas auksas nė neketina pigti. Prieš savaitę jo kaina vėl peržengė 1 900 JAV dolerio už unciją ribą, nes po silpnų duomenų apie JAV darbo rinką padidėjo tikimybė, kad JAV federalinis atsargų bankas gali imtis naujų ekonomikos skatinimo priemonių. Aukso kainą sustiprino ir tai, kad atsinaujino baimė dėl euro zonos skolų krizės.
FAKTAI: Aukso karštligės istorija
Aukso karštligė kilo 1980 metais, kai pasaulis drebėjo dėl islamo revoliucijos Irane, o Sovietų Sąjungos kariuomenė įžengė į Afganistaną. Tuomet uncijos kaina šoktelėjo iki 850 dolerių. Šis rekordas pagerintas tik po 28 metų, kai JAV kilo hipotekos krizė.
Kurį laiką auksas buvo tapęs nemadingas. Sovietų Sąjungos žlugimas, Berlyno sienos griūtis ir laimėtas karas Persijos įlankoje visiškai nuvertino auksą. Tuomet Australijos centrinis bankas nusprendė atsikratyti 165 tonų aukso, arba dviejų trečdalių savo rezervų. Olandai pardavė 300 tonų, o belgai – 200 tonų.
Rugsėjo 11-osios įvykiai viską apvertė aukštyn kojomis. Aukso kaina vėl šoktelėjo, tačiau niekas negalėjo įsivaizduoti, kad po dešimtmečio jis bus šešis kartus brangesnis.
Kinijoje panaikintas komunistų draudimas turėti aukso, ir kiekvienas norintis gali jį laikyti namuose.
