centriniai bankai

Po praėjusių metų, kurie atnešė triukšmingų ir ryškių pokyčių, užsigrūdinę investuotojai nagrinėja, kokios turto klasės, sektoriai ar regionai šiais metais turi geriausias perspektyvas. Kone kiekvienais naujais metais investuotojai gali įžvelgti daugybę neigiamų aplinkybių ir rizikų. Tačiau vertinant statistiškai, žymiai didesnė dalis tokių investavimo atkarpų, kaip kalendoriniai metai, baigiasi teigiamais rezultatais akcijų rinkose.

Lietuvos ir Singapūro centriniai bankai bendradarbiaus finansinių technologijų (angl. „fintech“) srityje. Lietuvos bankas pranešė pasirašęs bendradarbiavimo susitarimą su Singapūro pinigų institucija. Tikimasi, kad jis atvers kelią bendriems inovacijų projektams, o „fintech“ įmonės paprasčiau gaus informaciją ir konsultacija. „Lietuvos siekį įsitvirtinti kaip vartams finansų įmonėms į Europą jau yra pripažinę investuotojai iš viso pasaulio.

Europa ir Japonija tebesimoko gyventi neigiamų palūkanų aplinkoje. Investuotojai suka galvas, kur rasti bent kiek tenkinančio pajamingumo finansinių priemonių, ir pradeda nebestebinti vis kylantys akcijų indeksai, nes – o kurgi daugiau investuotojams nukreipti investicijas? Didžiųjų pasaulio ekonomikų augimo prognozės lėtai, bet užtikrintai mažinamos.

Finansų rinkų dalyviai šią savaitę nagrinės infliacijos duomenis, kurie bus paskelbti ir JAV, ir euro zonoje. Naujausia informacija apie infliacijos pokyčius gali turėti reikšmingos įtakos tolesniems centrinių bankų žingsniams. Infliacijos rodiklio įtaka FED planams Antradienį JAV bus skelbiamas balandžio mėn. vartotojų kainų indeksas. Bazinės infliacijos pokytis kovą, palyginti su vasariu, buvo 0,1 proc. Tai buvo prastesnis rezultatas nei tikėtasi.

Penktadienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Lietuvos banke priims dvidešimt septynių ES valstybių narių centrinių bankų valdytojus ir Europos Centrinio Banko viceprezidentą Vitorą Constancio. Jie dalyvaus pirmą kartą Vilniuje vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje. Lietuvos banke įvyks svečių darbiniai pietūs.

Praėjusių metų pabaigoje aukso kaina perkopė 1600 JAV dolerių už unciją ribą. Vien per 2011 metus aukso kaina išaugo 15 proc, rašo CNBC. Centriniai bankai, vyriausybės ir įvairios organizacijos yra pagrindiniai aukso savininkai. Manoma, kad šios institucijos kontroliuoja 30700 tonų arba 16,5 proc. pasaulio aukso atsargų. Siūlome susipažinti su didžiausiais pasaulyje aukso savininkais. Duomenys pateikiami, remiantis Pasaulio aukso tarybos 2011 metų gruodžio mėnesio pranešimo duomenimis.

Kokia centrinių bankų ateitis? Ji bus užimta, nes dabar iš bankų tikimasi tiek monetarinio, tiek finansinio stabilumo užtikrinimo, rašo „Financial Times“. Ji bus kontroversiška, nes jų sprendimai turi didelę įtaką pajamų pasiskirstymui, žmonių prieigai prie finansų, finansinės sistemos veiklai bei valstybių mokumui. Prieš krizę atrodė, kad iškilus moderniems sofistikuotiems finansams, centrinių bankų, kaip finansinio stabilumo sergėtojų, vaidmuo tapo nereikalingu.

Nurimus „gaisrui“ Graikijoje, euro zonoje toliau sklando baimės dėl probleminių šalių skolos valdymo – aktyviai diskutuojama dėl padėties Portugalijoje. Europoje savaitės pabaigoje vyks euro grupės ir Europos Sąjungos šalių finansų ministrų susirinkimai. Juose bus svarstomi finansinio stabilumo užtikrinimo priemonių didinimo klausimai. Vokietija vertins verslo nuotaikas Europoje taip pat bus svarbus vienos didžiausių Lietuvos prekybos partnerių Vokietijos IFO verslo pasitikėjimo indeksas.

Nuo to laiko, kai 2001 metais teroristai atakavo Niujorką, auksas, kaip priemonė kapitalui investuoti, padarė svaiginamą karjerą. Ja naudojasi politinio nestabilumo, karų ir finansinės krizės išgąsdinti investuotojai. Uncijos kaina išsipūtė tiek, kad burbulas gali bet kada sprogti Šių laikų finansų investuotojus, kaip ispanų konkistadorus – užkariautojus, yra apėmusi aukso karštligė.

Žurnalas „Global Finance“ įvertino 36 įtakingiausius pasaulio centrinių bankų valdytojus pagal jų sugebėjimą suvaldyti infliaciją, skatinti ekonomikos augimą, išlaikyti stabilų valiutos kursą ir valdyti palūkanų normas.