Vyriausybės programoje požiūris į nekilnojamo turto (NT) ir statybų sektorius kol kas fragmentiškas ir nenuoseklus. Pamiršti keli sprendimai, kurie ne tik padidintų būsto įperkamumą, bet ir sukurtų civilizuotą nuomos rinką ar tinkamas renovacijos programas, pastebi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Stalulevičius.
„Vienas svarbiausių kairiųjų deklaruojamų tikslų – didinti būsto įperkamumą, ypač jaunoms šeimos. Galbūt nereikėtų tiek valstybės investicijų, jeigu ši Vyriausybė pasiryžtų pagaliau priimti parengtą naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymą, apie kurį savo programoje beveik neužsimena. Toks žingsnis leistų sumažinti planavimo pelkę ir atpigintų dalį statybų procesų. Tuo pačiu būtų skatinami komerciniai ir pramonės objektai, taip reikalingi pritraukti užsienio investicijoms į Lietuvą“, – teigia jis. Anot jo, naujoji Vyriausybė taip pat turėtų sujungti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius. Programoje teigiama, kad tokia galimybė bus nagrinėjama.
„2014 m. prasidėjus naujam ES daugiamečiam biudžetui pinigų srautas į Lietuvą smarkiai nuseks, nes naujiems projektams įsibėgėti reikės laiko. Reta savivaldybė Lietuvoje neturi skolų, tačiau Vyriausybės programoje beveik neužsimenama apie viešos ir privačios partnerystės skatinimą, kas būtų efektyviausias būdas imantis mokyklų, darželių ar ligoninių statybų“, – sako M. Stalulevičius.
LNTPA vadovo nuomone Vyriausybei sutaupyti būtų galima suskaičiavus valtybės valdomą NT ir įverinti kiek kainuoja jo išlaikymas: „Ypač dabar, kai vienam valdininkui tenka apie 50 kv. m., o efektyvus pastatų užimtumas – tik apie 60 proc.“
„Apie renovaciją Vyriausybės programoje kalbama fragmentiškai, žadant renovuoti ne tik daugiabučius, bet ir viešuosius pastatus, tačiau aiškios vizijos, kaip tai bus daroma, nėra. O ir iš paskirtųjų ministrų kalbų nelabai ryškėja, kaip turėtų atgyti seni, kiauri namai ir kuo socialdemokratų žinomas būdas žymiai geresnis už konservatorių. Mažieji miesteliai traukiasi ir dalis būstų jau kuris laikas negyvenami, o likusiems gyventojams trisdešimties metų garantija galbūt nelabai aktuali. Todėl renovacija, ypač provincijoje, galėtų būti ne kompleksinė, o tiesiog efektyvi. Pirmiausia atnaujinant stogą, duris ir langus, - tokios investicijos atsiperka per penkerius metus ir neužkrauna sunkio naštos mažas pajamas gaunantiems būsto šeimininkams“, – tęsia M. Stalulevičius.
Jo nuomone, šalyje reikia skatinti nuomojamo būsto fondo kūrimąsi: „Esant neaiškiai ekonominei situacijai nenorintys įsipareigoti, arba neišgalintys nusipirkti naujo būsto, priversti nuolat kraustytis ir dalyvauti niekaip neapskaitomoje nuomos rinkoje. Atsiradus savivaldybių nuomojamam – municipaliniam būstui, atsirastų ir legali ilgalaikė, civilizuota nuomos rinka, padidėtų įplaukos į biudžetą.“
Be to, anot LNTPA vadovo, savivalda turėtų gauti realius įrankius savo žemės valdymui, o valstybės tarnautojai turi būti realiai r asmeniškai atsakingi už savo sprendimus ar neveikimą.
