Besivystančiose šalyse skurdo lygis per pastaruosius tris mėnesius „auga drastiškai greitesniu tempu nei per COVID-19 pandemijos sukeltą sukrėtimą“, sakoma UNDP pranešime spaudai, kuriame pabrėžiama, kad tokią padėtį lėmė iš dalies dėl karo Ukrainoje sukeltas kainų šuolis.
Kalbant apie sprendimų paiešką, UNDP manymu, „tiksliniai grynųjų pinigų pervedimai namų ūkiams būtų teisingesnė ir ekonomiškesnė išeitis nei bendros subsidijos energijos išlaidoms“.
Visgi JT agentūra pridūrė, kad vyriausybėms „reikės daugiašalės sistemos paramos“, kad pasiektų teigiamų rezultatų.
UNDP savo ataskaitoje taip pat perspėjo, kad centriniams bankams didinant palūkanų normas, siekiant kovoti su infliacija, „esama rizikos, jog recesijos sukeltas skurdas gali toliau gilėti, dar labiau paaštrindamas krizę bei paspartindamas ir sustiprindamas nepriteklių visame pasaulyje“.
Ataskaitoje įvertinta padėtis 159 šalyse ir nustatyta, kad kritiškiausia situacija yra Balkanuose, Kaspijos jūros regione ir Užsachario Afrikoje, ypač Sahelyje.
„Beprecedentis kainų šuolis reiškia, kad daugeliui žmonių visame pasaulyje maistas, kurį jie galėjo sau leisti vakar, šiandien nebepasiekiamas“, – pažymėjo UNDP vadovas Achimas Steineris.
„Ši pragyvenimo išlaidų krizė kvapą gniaužiančiu greičiu stumia milijonus žmonių į skurdą ir net į badą, todėl didėjančių socialinių neramumų grėsmė kasdien auga“, – perspėjo jis.
Anot ataskaitos, tarp šalių, kurios susiduria su rimčiausiomis kainų kilimo pasekmėmis, yra Armėnija, Uzbekistanas, Burkina Fasas, Gana, Kenija, Ruanda, Sudanas, Haitis, Pakistanas, Šri Lanka, Etiopija, Malis, Nigerija, Siera Leonė, Tanzanija ir Jemenas.