A. Mačiokaitė: aš pati esu smaližė
Viskas, kaip ir turėtų būti skanumynų parodoje. Viskas – jei pamiršite, kad prie nediduko, tačiau įspūdingais tortais apkrauto stalelio stovinčios merginos įmonei dar nėra nė metų, kad visai neseniai ji atidėjo į šalį vadybininkės diplomą, kad giminėje ji pirmoji ėmėsi verslo...
Austėja Mačiokaitė, kurią sutikome vieną vasario savaitgalį 6-ojoje parodoje „Mūsų vestuvės“, tikrai ne pati jauniausia verslininkė Lietuvoje. Ir savo pirmojo milijono dar neuždirbo. Suskaičiuoti parodas, kuriose pristatė savo sukurtus originalius tortus ir kitus kepinius, kol kas pakaktų vienos rankos pirštų, bet, anot merginos, dabar ir yra svarbiausia dalyvauti įvairiuose renginiuose, kad žmonės paragautų ir pamėgtų jos gaminius.
„Pirmą kartą mugėje dalyvavau per Kalėdas, ir buvo labai smagu, kai priėjo žmonės ir pasakė, kad apie mane jau girdėję. O šį kartą pristatau savo tortus, skirtus vestuvėms“, – mažomis pergalėmis džiaugiasi Austėja. Ji prisipažįsta, kad būna ir sunkesnių minučių.
„Kai ilgai nesiseka sukurti receptą, kai vis kažko trūksta, pradedu abejoti savo jėgomis. Esu perfekcionistė ir reikalauju iš savęs paties geriausio rezultato, nors iš tikrųjų nebūna taip blogai, kaip man atrodo. Kitiems ir gražu, ir skanu, o man vis dar kažkas negerai. Bet kai galų gale leidžiu sau pasidžiaugti rezultatu, žinau, kad vargti buvo verta. Turi būti taip: suvalgai gabalėlį ir akimirkai viskas aplinkui sustoja, nes skonis viską užlieja“, – šypsosi jaunoji verslininkė.
Tačiau kas atsitiko, kad 26-erių vilnietė atidėjo į šalį vadybininkės diplomą ir stačia galva nėrė į saldumynų pasaulį?
„Aš pati visada buvau labai didelė smaližė. O kai mano mama namuose kepdavo tortus, visada jai padėdavau. Maždaug 5-oje klasėje jau pradėjau pati kažką daryti, bet paskui nuklydau į šalį“, – šypsodamasi atsako jauna moteris.
Baigusi vadybos studijas Austėja labai greitai suprato – tai visai ne jos sritis. Padėjo diplomą į šalį ir vėl tapo studente. Šį kartą mokėsi kulinarijos ir konditerijos meno.
„Mokiausi 11-os mėnesių kursuose. Juos baigusi įsidarbinau vienoje įmonėje, bet po pusmečio jau panorau bandyti kurti savo verslą. Tačiau sekėsi prasčiau negu tikėjausi, todėl nusprendžiau dar padirbėti. Šį kartą įsidarbinau įmonėje „Šokolado meistrai“, – pasakoja Austėja.
Nustebino tėvus
Sukaupusi patirties, mergina nusprendė bandyti dar kartą. Ir labai nustebino savo artimuosius.
„Pasijutau labai keistai. Nemaniau, kad ji ryšis... Bet skatinome ir palaikėme. Mes, vyresni žmonės gal esame ne tokie kibūs, kad pradėtume verslą. Kita vertus, esame įgiję profesiją, patirties, ir „persijungti“ sunku, o jaunimas nori viską išbandyti. Labai džiaugiuosi, kad hobi tampa profesija“, – atviravo jaunosios verslininkės tėtis Arvydas. Tačiau jei ne merginos tėvai, svajonė galėjo ir neišsipildyti.
„Labai nenorėjau įsipareigoti bankams, todėl labai dėkinga mamai, kuri davė pinigų. Bet jų buvo nedaug, įrangą pirkau naują, bet ne pačią brangiausią. O pragyventi kol kas tenka iš vyro atlyginimo. Džiaugiuosi, kad pačiai pavyksta užsidirbti nuomos mokesčiui, už elektrą sumokėti. Pelno dar teks palaukti“, – sako jaunoji verslininkė.
Tėvai ir dabar padeda. Pasak pono Arvydo, labiausiai dukrai reikia moralinio palaikymo. Tačiau prireikia ir konkrečios pagalbos.
„Kartais reikia nuvežti kur nors, padėti dėžes sukrauti. Pagaliau net tokia smulkmena – važiuodama į parodą pamiršo pasiimti servetėlių, mineralinio vandens... Tai kas bėgs parnešti? Ir tėtis, ir mama, ir seneliai, net pusbroliai ir pusseserės – visi padedame, – pasakoja Arvydas. O galiausiai šypteli ir priduria: – Mūsų giminėje ji pirma kregždutė, pasukusi į verslą, bet ką gali žinoti, gal Austėja bus giminės verslo pradininkė?“
Vyras – šeimos maitintojas ir degustatorius
Austėja savo verslo ėmėsi praėjusių metų birželį. Bet 2013-ieji jai įsimins ne tik dėl to – tų pačių metų rudenį ji ištekėjo už Pauliaus. Jaunas vyras laisvalaikiu noriai padeda žmonai. Štai ir parodoje „Mūsų vestuvės“ jis drąsiai stojo greta žmonos prie nediduko originaliais tortais apkrauto stalo, mielai bendravo su lankytojais, siūlė paskanauti tai vieno, tai kito skanėsto. Kai reikia vyriškos jėgos – taip pat pirmasis atskuba į pagalbą.
„Abu esame tokie – norime viską daryti patys. Jeigu Austėjos verslas plėsis, aš tikriausiai atsisakysiu savo darbo ir prisijungsiu prie jos. O kol kas aš esu tas žmogus, kuris pirmasis paragauja naujo gaminio. Tėvai jau po to – kurie užsuka aplankyti, tiems ir tenka“, – sako Paulius, o Austėja šypsodamasi pritaria: „Jis mano pirmasis ir pagrindinis degustatorius. Abiejų mūsų tėvai ir kiti artimieji – jau antras etapas.“
Ir ne tik degustatorius. Išgyventi, kol verslas tik stojasi ant kojų – nėra lengva. Bet Paulius nesureikšmina to, kad kol kas visus pinigus jaunos šeimos reikmėms uždirba jis. Pasak staliaus profesiją įgijusio vyro, kol kas jie nė nesvarsto, po kiek laiko Austėjos pradėtas verslas turėtų atnešti pirmąjį pelną.
„Dirbu, išlaikau šeimą, ir žmonai padedu, kaip sugebu. Mano manymu, tai, ką ji dabar daro, yra pereinamasis etapas nuo hobio prie verslo. Jei viskas klostysis sėkmingai, gal tai taps ir pragyvenimo šaltiniu, bet kol kas tai kūryba. Kiek laiko skirsime įsibėgėjimui, nekalbėjome – net mintis tokia nekilo. Jei sugalvojai, reikia daryti, eiti į priekį“, – sako Paulius.
Receptai – po devyniais užraktais
Specialistas, ragaudamas Austėjos keptų tortų, tikriausiai prabiltų apie tai, kiek juose yra to ar ano, ar teisingai parinktos proporcijos, kas būtų, jei pridėtume dar štai to, o ano atsisakytume. Bet mums, paprastiems smaližiams svarbiausia, kad būtų gražu, skanu ir skirtųsi nuo kitų, iki šiol ragautų kepinių...
Šiuos reikalavimus Austėjos sukurti ir iškepti tortai atitinka. Dar prieš įregistruodama įmonę Austėja buvo sukūrusi porą tortų, o dabar turi jau 5 originalius tortus. Apie tai, kaip jie gimė, mergina gali pasakoti valandų valandas. Tačiau nė nemėginkite klausti, kiek reikia dėti miltų, pilti vyno ar likerio, kiek įmušti kiaušinių. Tai paslaptis. Tačiau mergina mielai pasakoja apie tai, kaip jie gimsta.
„Šiemet madingos mėlyna, aukso, citrusinių vaisių spalvos. Pasirenki spalvas, o tada galvoji, kokias formeles pasirinkti žiedlapiams, kokius, iš ko juos padaryti. Kol sukuri gražų puošnų žiedą prireikia ne vieno bandymo. Pavyzdžiui, sugalvojau sukurti aguonos žiedlapius, bet kitokius, negu įprasta – auksinius. Šokoladinį tortą, kuris visas tarsi suvyniotas, nutariau puošti orchidėjomis. Išpjaunamas kūgis, o tada apvyniojama. Jį galima puošti ir šviežiomis uogomis, ir įvairiomis gėlėmis. Galima suvynioti ir mažiuką, o galima ir labai didelį“, – pasakoja verslininkė.
Anot Austėjos, naujausias – baltasis, vestuvinis tortas. Mat kone paskutinę akimirką prisiminė, kad parodos tema – vestuvės, o tikro vestuvinio torto – didelio ir balto – tai ir neturinti. „Viską apdengiau balta mase, o tada kūriau ornamentus. Tortai taip pat turi savo madas. Kadangi šiais metais puošyboje madingas bijūnas, iš cukraus masės sukūriau šias gėles“, – rodydama akį traukiantį gaminį atvirai pasakoja mergina. Sijonėliai, kuriais papuoštas dar vienas Austėjos kūrinys, šiemet taip pat labai madingi. Ilgiau pavargti jai teko kuriant rožę – mat ir kiti meistrai savo paslapčių neatskleidžia.
„Galiu papasakoti, kas į juos sudėta, – nepasiduoda įkalbinėjimams padiktuoti bent vieną receptą jaunoji verslininkė. – Štai pavyzdžiui „Judita“, pats populiariausias iš visų mano tortų, – raudonojo vyno tortas. Eksperimentavau su skirtingais receptais, ir pasiteisino būtent tas, kur vynas yra biskvito tešloje. Parinkau gaivų kremą, kuris atsveria sodrų vyno aromatą“.
„Kitas tortas – „Matilda“ – šokoladinis biskvitas, kurį kepant nenaudoju kiaušinio trynių, tik baltymus. Todėl jis labai lengvas. Jam naudoju šokoladinį kremą su šviežiomis trintomis avietėmis. Jo viršus – šokoladiniai putėsiai su romu. Dar yra „Veronika“ – ypač gaivus tortas, kurį rekomenduoju rinktis karštą vasaros dieną, „Amelija“ su „Baileys“ likerio kremu – tiems, kurie mėgsta itin saldžiai, ir kaspinu perrišta „Šarlotė“ su „damų piršteliais“ ir šviežiomis uogomis“, – tepasako ji.
Paslaptis – laimingų vištų kiaušiniai
Vis dėlto Austėja atskleidžia kelias paslaptis. Ji vengia bet kokių aromatinių medžiagų, miltelių ar dažiklių ir naudoja tik laimingų vištų kiaušinius. Žinoma, niekas šių naminių paukščių laimės indekso nematuoja. Tačiau vištų, kurios auginamos laisvėje ir šeriamos natūraliais pašarais, kiaušiniai skiriasi nuo tų, kuriuos deda didžiulėse fermose laikomi paukščiai.
Nereikia būti dideliu gurmanu, kad pastebėtum, jog net paprasta kiaušinienė, iškepta iš tokių kiaušinių, skanesnė, o ką jau kalbėti apie kepinius. Pasak merginos, baltas purus biskvitas bus visai kito atspalvio ir turės kitokį prieskonį, jei naudosime ne laimingų vištų, o įprastus kiaušinius.
„Mes bendraujame su vienu ūkininku, kuris mums tiekia laimingų vištų kiaušinius. Bet juos atpažinti gali bet kas – jų lukštas gerokai tvirtesnis, o pramušę kiaušinį tikrai atpažinsite laimingąjį iš trynio spalvos ir kvapo. Ar virsite, ar kepsite – skonis bus sodrus, kaip naminio“, – aiškina Austėja.
Kurs alergiškiems smaližiams
Ne menkesnio pasisekimo nei tortai jau sulaukė ir sausainiai bei nesaldūs Austėjos užkandžiai. Tiesa, kol kas jų taip pat yra tik 5 rūšys, o kiti vis dar tobulinami. Tačiau didžiausia jos svajonė – kepiniai smaližiams, kuriems smaližiauti uždrausta.
„Aš pati vaikystėje buvau alergiška, todėl labai gerai žinau, ką reiškia, kai labai nori, bet negalima. Kartą labai užsimaniau sausainių. Bet išskyrus ryžių trapučius nieko tinkamo nepatikau“, – prisimena mergina seną nuoskaudą.
„Bet juk norisi sausainio ir tiems žmonėms, kurie alergiški, pavyzdžiui, glitimui (angl. gluten, baltymas, esantis kviečiuose, rugiuose, miežiuose – red. past.). Užėję į bet kurią kepyklą jie išeis be nieko, nes viskas pagaminta iš kvietinių miltų. Todėl mano svajonė – kepti sausainius alergiškiems žmonėms – sausainius iš sorų, ryžių, kukurūzų, grikių miltų, be kiaušinių, be baltojo cukraus. Alergiškų žmonių daugėja, o pasiūla tikrai nepakankamai. Todėl mane labai domina ši sritis“, – aiškina jaunoji verslininkė.
O galiausiai prasitaria – gali būti, kad jau netrukus alergiškiems smaližiams Austėja pasiūlys naują tortą. Be glitimo.
