Knygyno, esančio sostinės Žvėryno mikrorajone įkūrėja, nesikuklina ir drąsiai teigia, kad tai – išskirtinė vieta. Pasak jos, su kiekvienu klientu čia bendraujama, užmezgamas asmeninis kontaktas. „Pasisveikinti ir paklausti, kaip sekasi klientui ieškoti knygos, – privaloma“, – savo verslo ypatumus atskleidžia O. Borisova-Kuncienė.
Alternatyva bibliotekai
Knygynas išskirtinis ir tuo, kad čia galima įsigyti ir senų knygų.
„Žmonės patys pradėjo jas nešti, – apie išskirtinį ryšį su klientais pasakoja verslininkė. – Pradėdami veiklą neplanavome turėti senų knygų.“ Pasak „Jauku“ savininkės, tokiam klientų elgesiui įtakos turėjo ir uždaryta Žvėryno biblioteka.
„Poreikis skaityti niekur nedingo, tad mes knygas ir nuomojame, – apie knygyno lankstumą pasakojo O. Borisova-Kuncienė. – Senas knygas mėnesiui išnuomojame po 3 litus, užsiimame net naujų knygų nuoma, tik prašome palikti užstatą, kurio dydis lygus knygos vertei.“
Madinga skaityti
Laikais, kai internetas tapo kiekvieno žmogaus kasdienybe, knygos neretai nustumiamos į nuošalę. Tačiau knygyno „Jauku“ savininkė mano kitaip.
„Pastebiu, kad žmonės grįžta prie knygų, – tikina verslininkė. – Pamažu vėl tampa madinga skaityti ir eiti į mažą knygyną.“ Pašnekovė pastebi, kad kol kas tai yra labiau madinga Vakarų Europos didmiesčiuose, tačiau ši tendencija pamažu keliasi ir į Lietuvą.
Hobį pavertė darbu
Prieš įkurdama knygyną moteris visą savo profesinį laiką praleido televizijoje.
„Mano darbas televizijoje buvo susijęs su marketingu, savireklama, esu prisidėjus prie didelių socialinės atsakomybės projektų, – kalbėjo žurnalistės išsilavinimą turinti knygyno savininkė ir prisipažino, kad šis darbas jos netenkino. – Visada kirbėjo mintis užsiimti sau miela veikla.“
Visą gyvenimą knygas mėgusi moteris tikino, jog per dvejus metus subrandinta idėja galiausiai virto kūnu. „Nusprendžiau, kad tai turėtų būti vieta, kur būtų ne tik parduodamos išliekamąją vertę turinčios knygos, bet ir vykdomi renginiai“, – teigė pašnekovė.
Knygyne šiandien nuolat vyksta parodos, rengiami vieši skaitymai ir kiti šviečiamieji renginiai, net sodininkystės kursai.
Trūko praktinių žinių
Moteris pripažįsta, kad didžiausias iššūkis verslo pradžioje – su apskaita susiję dalykai.
„Visada buvau labiau žodžio žmogus, – tvirtina moteris. – Nei mokykloje, nei universitete manęs niekas nemokė, kaip tvarkyti buhalteriją.“
Trūkstamų žinių moteris sėmėsi iš interneto. Praktinių patarimų klausinėjo ir aplinkinių. „Kartais trūksta ne tiek teorijos, kiek praktinių žinių“, – atvirauja O. Borisova-Kuncienė.