Lietuvoje užaugo naujoji vadovų karta – jauna nebūtinai amžiumi, o idėjomis, pasiryžę rizikuoti ir, jei tik reikės, už sumanymus atsakyti savo kailiu. Mažiau formalumų, daugiau skaidrumo, vienybės ir lygybės – tokiomis vertybėmis šie nauji vadovai galės dalytis, tikėtina, sėkmės lydimose organizacijose.
Šiemet iš pareigų pasitraukė bent keli žinomi sėkmingai veikiančių kompanijų vadovai – Linas Čereška nebebus „Biok“ vadovu, o Antanas Danys, Arūnas Šikšta užleido „Swedbank“ ir „Teo“ vairą, iš „Achemos grupės“ prezidento posto pasitraukė Arūnas Laurinaitis.
Verslo vadybos mokyklos „Baltic Management Institute“ (BMI) vadovas Jaunius Pusvaškis tikina, kad žinomi vadovai neapleidžia pozicijų, bet plečia veiklą: dabar jie pasirengę ne tik vadovauti, bet ir būti verslo savininkai.
„Panašių pavyzdžių – ne vienas: yra studijuojančių samdomų vadovų, kurie BMI paskaitose „pasigavę“ tarptautinių verslo mokyklų profesorių atvežtų idėjų vieną kitą jų įgyvendina. Idėją, kaip asmeninę, jie paverčia verslu, todėl pasitaiko atvejų, kad palieka kompaniją. Vienas vadovas, gavęs baigimo pažymėjimą, pasakojo, kaip paskaitoje išgirdęs verslo idėją apskaičiavo, kad jai realizuoti reikės 200 tūkst. litų investicijų, per 7 mėnesius IT projektą išaugino taip, kad pritraukė investuotoją iš Vakarų, o šis paskyrė solidžią sumą“, – pasakoja J. Pusvaškis.
BMI vadovas skaičiuoja, kad vidutinis vadovų amžius studijų programoje siekia 34–35 metus, tačiau jie sukaupę bent 13 metų profesinės patirties ir perpus mažiau – apie 7 – profesinės praktikos. Anot jo, tai reiškia, kad vadovai, tobulinantys žinias, jau yra gana patyrę ir pakilę karjeros laiptais iki aukščiausios pozicijos. Kokios savybės būdingos vadovui? Gebėti dirbti su komanda, ją įtikinti, uždegti bendram tikslui, suburti kolektyvą, puikiai išmanyti strategiją, rinkodarą ir finansus – be šių dalykų geras vadovas neapsieis.
Šalin formalumus
„Neturiu nei darbo stalo, nei kabineto, automobilio stovėjimo vietos, nesinaudoju tomis pačiomis galimybėmis kaip kiti darbuotojai. Pirmenybę teikiu nuoširdžiam bendravimui: manau, kad turi būti atviras su darbuotojais, partneriais, vartotojais ir visuomene, tikiu, jog privalai būti pasiekiamas žmonėms kaip įmanoma dažniau“, – profesines nuostatas dėsto „Bitės“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas.
„Bitės“ vadovas įsitikinęs, kad biuriokratinės, neskaidrios, varžomos formalumų ar egoizmo organizacijos šiandien jau nebeveiksmingos: tokie stiliai tiesiog „nehumaniški“, o vadovams reikia imtis atviresnių ir nuoširdesnių būdų bendrauti, nes ir klientai, ir darbuotojai turi daug pasirinkimo galimybių. Anot jo, jaunosios kartos vadovams šios vertybės artimesnės – jie užaugo ir subrendo jau nebe formaliose egoistiškos krypties organizacijose, taigi, neišmoko ir blogų įpročių. „Geriausi vadovai, su kuriais dirbau, buvo skirstomi ne pagal amžių, o pagal požiūrį, būdą ir įgūdžius. Manau, dvi svarbiausios bet kurio lyderio ar vadovo savybės – puiki komunikacija ir psichologija. Pažįstu labai jaunų vadovų, kuriems šie dalykai sekasi puikiai, bet sutikau ir „patyrusių“ vadovų, kurie šiuo aspektu siaubingi. Didesnė problema – ką žmonės išmoko per gyvenimą, o ne kiek“, – svarsto Ch. Robbinsas.
Vadovų jaunystės matui ne pagal amžių pritaria ir Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios vadovų paieškos, rinkų atrankos ir komandų motyvavimo įmonės „Alpina Search“ įkūrėja Daiva Naravaitė. Pasak jos, svarbesnis atvirumas naujoms idėjoms, gimstančioms iš visų visuomenės sluoksnių, moterų įtraukimas į aukščiausių vadovų pareigas, kartais – ir patyrusių žinovų iš kitos rinkos pritraukimas.
Iššūkiai dar laukia
D. Naravaitė pastebi, kad Baltijos šalyse, kaip ir kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, vadovai mokosi greitai ir išmintingai prisitaikyti prie kintančios konkurencinės aplinkos: mokant darbuotojus reikalingų žinių, priimant naujus, siekiant juos išlaikyti, jei reikia, ir keisti. „Čia vadovams reikalingas ir emocinis intelektas – gebėjimas suprasti, vertinti ne tik savo, bet ir kitų pavienių žmonių ar jų grupių savybes“, – teigia ji. Anot pašnekovės, neretai pasitaikantis pavyzdys – investicija į naujus darbuotojus tarptautinėje pardavimo rinkoje: ne visada vadovai pasiryžę ieškoti geriausio darbuotojo, kuris suteiktų kelis kartus didesnį pelną, pasitenkinama vidutinių gabumų, kartu ir mažesnio atlyginimo reikalaujančiu darbuotoju, kuris, žinoma, atneš ir mažesnes pajamas.
D. Naravaitė tikina, kad dėl kintančių aplinkybių jaunoji vadovų karta – daugiakalbė, lanksti, mobili ir galinti prisitaikyti tarptautiniu mastu, o svarbiausia – reikės pasitelkti visus įgūdžius darbuotojų lojalumui atrasti.
„Bitės“ generalinis direktorius įsitikinęs, kad, nepaisant technologijų ir rinkos pokyčių, svarbiausi iššūkiai vadovams išliko tie patys: neapsieiti be vizijos ir krypties, komunikacijos, vertingų žmonių paieškos ir išsaugojimo. Pasikeitęs greitis rinkose reikalauja ir operatyvesnių sprendimų, tačiau pašnekovas tikina: svarbiausia neaukoti žmogiškumo ir atvirumo.
Negali užgožti bendravimo
„Manau, gerai, kad vartotojų galia auga, ji verčia kompanijas lygiuotis į tokį skaidrumo lygį, kuris neegzistavo anksčiau. Tačiau vadovai gali „apakti“ nuo blizgančių technologijų ir pamiršti tai, kas svarbiausia: žmones, vartotojus, darbuotojus ir partnerius. Manau, kartais po technologijomis gali pasislėpti ir autentiški santykiai su klientais“, – svarsto Ch. Robbinsas. BMI vadovas svarsto, kad šie kintamieji esą turės įtakos kompanijų plėtrai. Naujosios technologijos iš dalies palengvina visos įmonės darbą: tradiciškai vadovas turėjo būti darbo vietoje, moderniai – šiandien galima pasitelkti vaizdo konferenciją, o elektroninė prekyba plinta ne tik bendrųjų vartojimo prekių segmente, bet ir verslo –verslui. „Rinkodaros padaliniai turės reaguoti į iššūkius, susijusius su rinkos pokyčiais. Manau, ateityje daugiau prekių ir paslaugų pirksime internete, reikia į tai atkreipti dėmesį. Bet nepamirškime, kad pirkimas – pardavėjo ir pirkėjo kontroliuojamas procesas, todėl galbūt ryšys išliks ne toks intensyvus, bet stambesnių pirkimų tiesioginį ryšį išsaugosime“, – prognozuoja J. Pusvaškis.
Taikantis prie naujovių, konkurencinį pranašumą, tikėtina, įgaus jaunosios vadovų kartos atstovai. „AlpinaSearch“ įkūrėja tikina, kad jų pirmenybė priklauso nuo rinkos ir kompanijos, pavyzdžiui, skaitmeninėje žiniasklaidoje ji priklauso jauniems vadovams, turintiems patirties socialinių tinklų srityje. „Žvalgymasis už savo kompanijos ribų visada pasiteisina ne tik vadovams, bet ir patiems darbuotojams. Reikia būti atidiems: nauji sandoriai, idėjos, ir ryšiai dažnai gimsta būtent taip. Dabar tokie laikai, kai komunikacijos technologijos ir socialiniai tinklai visada padeda“, – teigia D. Naravaitė.
Nebijoti mokytis
J. Pusvaškis pasakoja, kaip 25 geriausių pasaulyje vadybos mokyklų profesoriai, atvykę dėstyti, nustemba Baltijos regione radę inovatyviai mąstančių, palyginti jauno amžiaus vadovų. Anot J. Pusvaškio, stiprioji Lietuvos vadovų savybė – jie drąsūs ir nebijo prisiimti atsakomybės, tikėdamiesi didesnės sprendimų grąžos. „Dar vienas rodiklis, parodantis, kad jiems sekasi, – atlygio kitimas studijų laikotarpiu. Jis svyruoja tarp 20–30 proc. ir parodo, kad vadovas sukuria daug pridėtinės vertės kompanijai, natūralu, padėka už gerą darbą virsta pinigais“, – teigia BMI vadovas. „Bitės“ vadovas vertina nuolatinį mokymąsi – naują informaciją, skaitymą, bendravimą, naujus dalykus ir klaidas, grįžtamąjį ryšį. Anot jo, kai kurie vadovai jaučiasi taip, lyg turėtų žinoti viską, todėl kartais gali bijoti mokytis. „Netikiu, kad mano darbas – būti protingiausiam. Priimu, mokau ir motyvuoju kur kas gudresnius už save ir nuolat gaunu naujų pamokų. Puikus posakis: „Būk nuolankus, tu gali klysti“, – primena Ch. Robbinsas.
Lietuvos įmonių vadovai
Tarptautinės konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atlikto tyrimo „Lyderystės stiliai ir organizacijos psichologinis klimatas“ duomenimis, Lietuvos bendrovių vadovai pasikliauja priverstiniu („dirbk ir neklausinėk“), pavyzdiniu arba demokratiniu vadovavimo būdais
Rečiau taikomi vizionieriškasis ir palaikomasis stiliai.
To paties tyrimo duomenimis, Rytų Europos regione 22 proc. įmonių vadovų darbe taiko platų vadovavimo stilių spektrą, o 57 proc. lyderių kuria demotyvuojantį darbo klimatą
Gabija Sabaliauskaitė
