Jeigu baigusio studijas ir sėkmingai įsidarbinusio 22 metų jaunuolio paklaustumėte, kaip jis kaupia sau pensiją, jis tik prunkštelėtų. Nieko nuostabaus – daugiau nei 40 metų iki tol, kai oficialiai įgyjama teisė gauti senatvės pensiją, atrodo milžiniškas laikotarpis.
Iš tiesų juoktis nėra dėl ko. Ekonomistų vertinimu, dabartinė Lietuvos pensinė sistema yra neveiksminga ir neužtikrina saugios ateities, todėl kaupti lėšas ateičiai reikėtų pradėti kuo anksčiau. Jų žodžiams antrina ir prieš porą metų „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatai: kas septintas respondentas iki 29 metų pabrėžė, kad dabartinė pensijų sistema Lietuvoje ne tik neskatina mokėti mokesčių, bet ir nevilioja likti Lietuvoje. Negana to, kas trečiam apklaustajam visai nesvarbu, ar darbdavys moka legalų atlyginimą ir sumoka visus mokesčius. Šiandieninės vidutinės pensijos, kurią gautų reikiamą darbo stažą turintis asmuo, „Ekonomika.lt“ kalbinamiems jaunuoliams niekaip neužtektų užtikrinti būtiniausiems poreikiams. Galbūt todėl vis garsiau skamba siūlymai, kad lietuviai turėtų turėti galimybę bent dalį savo mokamų mokesčių patys investuoti ar kaupti ateičiai priimtinu būdu.
Taupyti šiandien
„Nemanau, kad kai sulauksiu pensijos, bus išlikusi „Sodra“ ir visa ši sistema, – kalbėjo 25-erių metų Andrius, aktyviai besidomintis finansais. – Kas mėnesį man labai gaila tų 30 proc. atlyginimo, kuriuos turiu atiduoti mokesčiams, nes žinau, kad jie man, matyt, niekada negrįš.“ Andrius pasakojo, kad pensiją kaupia ir antrojoje pakopoje – pensijų fonduose, bet trečiosios pakopos kaupimo atsisakė. Jo nuomone, didesnę grąžą jis gaus ne iš trečiosios pakopos, o iš savarankiško investavimo.
„Bazinės pensijos dalies tikiuosi iš pagal antrąją pensijų pakopą sukauptos sumos, o didžiąją dalį viliuosi sukaupti iš savo atlyginimo, kurį, tarkim, šiandien ne visą per mėnesį pavyksta išleisti“, – aiškino pašnekovas. Anot jo, šiandien Lietuvoje didelė dalis jaunų žmonių neįsivaizduoja, kad dalies vartojimo reikia atsisakyti šiandien vien tam, jog rytojus būtų saugus. „Gal žmonės tikisi, kad, kai sulauks pensinio amžiaus, „Sodra“ ar kita įstaiga vietoj jos sugebės garantuoti atitinkamą gyvenimo lygį. Tačiau aš manau, kad taip nebus. Reikia suvokti, kad taupyti reikia jau šiandien“, – tikino Andrius.
Apie rytojų negalvoja
Jo nuomone, daugeliui, neturintiems specifinio išsilavinimo, sunku suvokti pensijų sistemos subtilybes, tad nieko keisto, kad žmonės apskritai nepasirenka, kokia dar forma norėtų kaupti lėšas ateičiai. „Tokiam žmogui, matyt, elementariausias indėlis šiandien yra geriausia išeitis“, – komentavo pašnekovas.
Anot jo, jeigu būtų priimtas sprendimas, kad žmogus dalį savo sumokamų mokesčių galėtų pats investuoti ar kitaip panaudoti kaupdamas lėšas, didžiąja dalimi atvejų jis nepasiteisintų. „Dauguma žmonių nesuvokia, kad investuoti ir kaupti reikia pradėti jau šiandien. Jeigu būtų galimybė, pavyzdžiui, 20 proc. savo mokesčių gauti pačiam, kad jis juos kur nors investuotų ir taip kauptų lėšas ateičiai, didelė dalis žmonių tuos pinigus tiesiog išleistų šiandien“, – tvirtino Andrius.
Jis nebuvo linkęs sutikti su nuomone, kad dėl dabartinės pensijų sistemos dalis jaunimo emigruoja. „Galbūt sistema yra viena iš priežasčių, tačiau tikrai ne vien dėl to žmonės nori išvažiuoti, – sakė vaikinas. – Daugelis jaunimo apskritai negalvoja, kas bus ateityje, jie ieško didesnių pajamų šiandien. Visuomenę reikėtų šviesti, reikėtų jiems pasakyti, kad yra būdų pensijai kaupti ir apie tai reikia galvoti šiandien, o ne kai būsite pensininkai ir gausite 600 litų senatvės pensiją.“
Šiandien Andriaus uždarbis gerokai didesnis nei šalies vidurkis, bet prieš kelerius metus specialia skaičiuokle bandė pasiskaičiuoti, kokio dydžio pensiją gautų, ir nustebo. Senatvėje mėnesiui valstybė jam skirtų 670 litų. „Tokia suma manęs netenkintų ir neužtikrintų poreikių“, – teigė vaikinas.
1 proc. – per mažai
25-erių vilnietė Dorota prisipažino apie pensiją dar negalvojanti. „Su vyru laikomės nuomonės, kad kai ateis mūsų pensijos laikas, dabartinės pensijų struktūros jau nebus. Todėl, matyt, gilintis į dabartinę „Sodros“ veiklą neverta“, – aiškino mergina. Anot jos, tokia struktūra kaip „Sodra“ išliks tik labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms – bedarbiams, socialiai remtiniems, sunkiau besiverčiantiems.
Dorota pensiją kaupia ne tik mokėdama mokesčius, dalį jų perveda į pensijų fondus pagal antrąją pensijų kaupimo pakopą. „Tačiau sistema nesąmoninga, – aiškino mergina. – Ekonomistų apskaičiuota puikiai – norint, kad tokie pervedimai į antrąją pakopą būtų efektyvūs, reikėtų pervesti ne mažiau nei po 5 proc. Atsižvelgiant į dabartinius pervedimus po 1 proc. sunku tikėtis, kad tas 1 proc., net jei bus sėkmingai investuotas, duos didelę grąžą – tokia suma paprasčiausiai per menka.“ Vis dėlto, anot jos, net tos mažos sumos, pervedamos į antrosios pakopos pensijų fondus, duoda didesnę naudą nei tiesiog „Sodroje“ esantys pinigai.
Nenori mokėti mokesčių
Mergina prisipažino nebandžiusi suskaičiuoti, kiek pati turėtų gauti pensijos, tačiau jei sistema nesikeis, greičiausiai iš pensijos pragyventi ji neišgalėtų. „Apie savas pensijas dar negalvojame, tačiau jau dabar su vyru suprantame, kad mūsų tėvams, kai jie taps pensininkais, būsime papildomas pajamų šaltinis“, – pasakojo doktorantūroje studijuojanti Dorota.
Anot jos, kai taip sparčiai didinamas pensinis amžius, jaunam žmogui sunku įsivaizduoti, kad jis sulauks pensinio amžiaus: „Apskritai jaunas žmogus, klausiamas apie pensiją, dažniausiai atsako, kad apie tai pradės galvoti tik po 20–30 metų.“
Dorotos nuomone, nereikia stebėtis, kad didelė dalis jaunuolių, paklaustų, ar rinktųsi mokėti mokesčius, ar gauti visą savo algą su mokesčiais, teigia, kad rinktųsi pastarąjį būdą. „Šiuo atveju gerokai išauga galimybė tuos pinigus panaudoti investicijoms, „žaidimams“ vertybinių popierių biržoje ir panašiai, – tvirtino mergina. – O investavęs tą dalį pinigų, kuri dabar įšaldoma mokesčiuose, galėtumei pats susikurti pinigus, kuriuos atseit gali kaupti pensijai.“
Fondai saugumo neužtikrina
„Ekonomika.lt“ kalbinamas 26-erių Antanas tikino nesirengiantis intensyviai naudotis įvairių pakopų pensijų kaupimo būdais. „Manau, iki savo pensinio amžiaus aš išlošiu daugiau nei tie, kurie visą laiką lėšas kaupė įvairiuose fonduose, – sakė jis. – Ilgą laiką atidėliojau kaupimą pagal antrąją pakopą, o dabar manau, kad geriau nusipirkti žemės arba miško sklypą.“ Tokia investicija, anot jo, patikimesnė ir geresnė nei akcijos ar obligacijos.
Vaikinas tikino, kad žinodamas, jog jo pensijos sąskaitoje kažkokiame fonde sukaupta tam tikra suma, nesijaustų saugus. „Jeigu norėčiau užsitikrinti saugią ateitį, geriau jau žemę karklais užsodinčiau, biokurui juos auginčiau, jo paklausa augs, – tvirtino Antanas. – Pesimistinis požiūris į finansų rinkas verčia ieškoti mažiau rizikingų ir realių dalykų.“
Kaupti kuo anksčiau
Pasak Pensijų fondų dalyvių asociacijos pirmininko Mindaugo Gedeikio, visos tendencijos rodo, kas vis daugiau žmonių pasirašo antrosios pakopos pensijų kaupimo sutartis, tačiau ar jas pasirašančio jaunimo daugėja, pasakyti negalėjo. „Žmonės apskritai negalvoja, kas bus po 20–40 metų. O kai nuo 5,5 proc. iki 1,5 proc. buvo sumažintos įmokos į pensijų fondus, ši sistema tapo dar nepatrauklesnė“, – aiškino jis.
Asociacijos skaičiavimu, kad ateityje būtų galima užsitikrinti pakankamas pajamas, į pensijų fondus reikėtų pervesti bent 10 proc. gaunamo atlyginimo. Tačiau manyti, kad užtenka pensiją kaupti vien „Sodroje“, anot M. Gedeikio, neverta: „Bet ir vienas litas, pervestas į pensijų fondus, reiškia didesnes pajamas ateityje.“
M. Gedeikio nuomone, pradėti kaupti pensiją reikėtų kuo anksčiau. „Šiandien vidutinė pensija viršija 700 litų. Tačiau atsižvelgiant į demografinę mūsų padėtį ir žinant, kad pensijos mokamos iš surinktų mokesčių, galima manyti, kad ateityje šis dydis mažės vien todėl, kad gimsta vis mažiau vaikų“, – aiškino jis ir pridūrė, kad verta galvoti ne tik apie antrąją pakopą, bet ir apie trečiosios pakopos kaupimą ar kitų investicinių objektų, tokių kaip žemės sklypai, įsigijimą.
Pensijos gali mažėti
„Šiandien jaunimo požiūris į pensijas kitoks nei prieš 15 metų. Nebemanoma, kad senatvėje jiems užteks valstybės paramos“, – atkreipė dėmesį SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Tačiau ji neslėpė, kad jauniems žmonėms būdingas optimizmas ir manymas, jog pinigų jie sukaups per trumpą laiką.
Ekspertė pabrėžė, esą neretai žmonės nesuvokia visos sistemos ir klysta manydami, kad jiems priklauso vienokia ar kitokia pensija vien dėl to, kad jie moka mokesčius. „Mokesčius moka dirbantieji ir jie perskirstomi nedirbantiesiems, – aiškino J. Varanauskienė. – Tad mano šiandien sumokėtų mokesčių jau nebėra – jie išdalyti. Štai kodėl lieka tikėtis, kad kai pasensiu, bus tokių, kurie moka mokesčius.“
Dėl šios priežasties, anot jos, svarbu suvokti, kad dabartiniai demografiniai rodikliai „šviesios ateities“ nežada, mat mažėjant gimstamumui mažiau bus ir mokesčių mokėtojų. „Dabartinė vidutinė pensija kada nors gali būti mažesnė, todėl reikia patiems imtis priemonių. Ir kuo anksčiau, tuo geriau“, – tikino ji.
FAKTAI:
67 proc. jaunuolių iki 29 metų mano, kad lietuviška pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje.
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, dabartinės įmokos į pensijų fondus vidutiniškai siekia 30 litų per mėnesį.
Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2012 metais siekia 747 litus per mėnesį. „Vilmorus“ atliktas tyrimas parodė, kad kas trečiam dirbančiam asmeniui nėra skirtumo, ar darbdavys mokėdamas jam atlyginimą sumoka visus mokesčius.
Bazinė pensija Lietuvoje siekia 360 litų.
