Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys pasakoja, kad šiuo metu žmonės stengiasi degalų nusipirkti daugiau, nes galvoja, kad kitą dieną kuras bus dar brangesnis.
„Tačiau rudenį visada žmonės pirkdavo daugiau degalų, ypač ūkininkai ar kiti didmenininkai. Vis tik anksčiau žmonės vėliau kuru apsirūpindavo, gruodžio mėnesį. Šiemet tas pirkimas prasidėjo anksčiau, žmonės jau dabar perka didesnius kiekius kuro.
Kiti vairuotojai irgi perka daugiau, kol kaina netapo dar didesnė. Tikėtina, kad ši tendencija išliks ir toliau, nes degalų kainos keičiasi ir didėja beveik kasdien“, – pastebėjo lietuviškų degalinių atstovas.
Pasak V. Šukio, pandemijos pradžioje naftos paklausa buvo sumažėjusi.
„Todėl tuo metu daugiausiai nuostolių patyrė šalys, užsiimančios naftos gavyba ir pardavimu. Tad dabar jos nori atsiimti tai, ką prarado. Be to, degalų kaina didėdavo kasmet. Iš tiesų, priešpandeminės degalų kainos buvo netgi didesnės nei yra dabar“, – teigė degalinių sąjungos vykdantysis direktorius.
Nepaisant to, jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje, valdžia galėtų priimti sprendimus, kurie padėtų sumažinti kylančias degalų kainas.
„Šiuo metu mūsų ekonominė padėtis nėra gera. Tad Finansų ministerijos siūlymas didinti akcizus kurui tik dar labiau pakenktų gyventojams. Kodėl siekiama sulyginti dyzelino ir benzino kainas didinant akcizus, tą patį galima padaryti ir sumažinus akcizus.
Taip pat Lietuvoje degalų kainą didina biologinis kuro priedas RRME. Šis priedas kurą pabrangina 0,10 euro. Pagal ES direktyvas yra numatytas biologinio priedo kiekis, kiek jo turi būti įmaišyta į degalus. Maksimalus kiekis siekia 7 proc., tačiau kitos šalys deda jo mažiau, pavyzdžiui, 2–5 proc. Mes irgi galėtume sumažinti priedo kiekį ir taip atpiginti degalus, tačiau valdžia mūsų siūlymų negirdi“, – sakė V. Šukys.
Kuras brangs iki 1,60 euro
Tuo metu ekonomistas Marius Dubnikovas svarstė, kad degalų kainų augimas turėtų greitai sustoti, tačiau iki to laiko jos gali dar labiau padidėti.
„Šiuo metu „Brent“ rūšies žaliavinės naftos kaina siekia apie 85 dolerius už barelį. Tačiau yra rizika, kad nafta pabrangs iki 100 dolerių už barelį. Tai reiškia, kad benzinas ir dyzelinas kainuos apie 1,60 euro už litrą. Pasiekus šią kainą būtų galima tikėtis kainų stabilizacijos.
Žiemą, anksčiau ar vėliau, į kainų didėjimą įsikiš Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) ir padidins gavybą. OPEC stengsis kainų augimą sustabdyti, kad vartotojai neimtų ieškoti alternatyvų. Tačiau iki to laiko kainos dar augs“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, ateityje tikėtina, kad gyventojai vis dažniau ims svarstyti, pirkti elektrinį ar įprastą automobilį.
„Populiarės hibridiniai automobiliai, nes peržengus 1,5 euro degalų kainą žmonės susimąstys apie alternatyvas ir su kiekvienu brangimu tos alternatyvos darysis vis patrauklesnės. Visi gyventojai karto nepersės į elektromobilius, tačiau jų populiarumą degalų kainų ir akcizų didėjimas tikrai skatina“, – komentavo M. Dubnikovas.
Kitais metais kainos mažės?
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas irgi teigė, kad degalų kainų augimas nesitęs visą laiką.
„Šiuo metu energetikos išteklių rinka išgyvena specifinį laikotarpį, kai kainos auga labai sparčiai. Trumpalaikių pokyčių, kalbant apie naftos kainą, dar tikrai gali būti. O kiek tai dar tęsis, sunku prognozuoti. Tačiau nebūtinai kaina tik augs, ji gali ir nukristi. Negalime atmesti jokių scenarijų.
Kaina trumpuoju laikotarpiu gali pasiekti ir 100 dolerių už barelį. Tikėtina, kad naftos kaina paskutinį šių metų ketvirtį bus aukšta. Mes prognozuojame, kad kainos vidurkis sieks 85–90 dolerių už barelį. Pirmąjį kitų metų ketvirtį naftos kaina irgi bus aukšta, tačiau vėliau tikimasi, kad ji mažės“, – prognozavo ekonomistas.
Akcizus didinti būtina
Pasak T. Povilausko, ilguoju laikotarpiu būtina didint degalų akcizus, kaip ir siūlo Finansų ministerija.
„Dyzelino akcizus reikia didinti, kad jie būtų lygūs su benzino akcizais. Dyzelinas pagal akcizo tarifus turi vytis benziną. Taip pat į degalų kainą reikia įskaičiuoti CO2 dedamąją. Tai yra kelias, kuriuo turėsime eiti kartu su ES.
Tai bus smūgis degalų kainoms, bet nieko nedarydami nieko ir nepakeisime. Žinoma, trumpuoju laikotarpiu jeigu mes išsišoksime aukščiau lenkų ar latvių ir būsime uoliausi ir doriausi, žinoma, kad santykinai nukentėsime“, – pastebėjo ekonomistas.
Todėl jo teigimu, akcizų didinimas turi vykti palaipsniui, tačiau valdžia tai ir daro.
„Kainos didės po kelis centus per metus. Toks akcizų didinimas yra normalus. Juk jeigu lauksime, ateis 2027 metai ir tada iš karto reikės kelti akcizų tarifus po keliasdešimt centų. Tad viskas yra gerai su akcizų tarifų didinimu, kuris vyks palaipsniui.
Tačiau ES turėtų vienu metu visas šalis raginti didinti akcizus ir į kainą įskaičiuoti CO2 dedamąją“, – pažymėjo T. Povilauskas.
