Mažame miestelyje šalia Vilniaus susikirto dideli verslo interesai. Dėl to prasidėjo karas, miestą padalijęs į dvi nesutaikomas armijas, rašo "Vilniaus diena:.
Pastaraisiais metais paminėjus Jašiūnų pavadinimą prieš akis iškyla proziškas vaizdas – vyksta karas. Karas, kurio trimitai griaudžia ne tik Jašiūnuose, bet ir sostinės valdininkų kabinetuose, o dabar – dar ir teisme. Kovos žūtbūtinės, nuo kurių baigties priklauso, būti ar nebūti Jašiūnuose plastiko atliekų perdirbimo gamyklai „Polivektris“, kuri, vietos gyventojų teigimu, lėtai nuodija juos ir jų vaikus.
Įmonė Jašiūnuose įsikūrė dar 1999 m., tačiau ypatingos vietos gyventojų nemalonės sulaukė tik pernai, kai nusprendė padidinti gamybą kelis kartus – iki 14 tūkst. tonų plastmasės per metus.
Ligų – triskart daugiau
Jašiūnų kaimo bendruomenė žiniasklaidoje ne kartą piktinosi plastmasės perdirbimo gamyklos kaimynyste, kaltino valdininkus, prižiūrinčius gamyklos veiklą, korupcija ir siekė „Polivektrio“ iškeldinimo iš Jašiūnų.
„Įmonė veikia, nors nėra detalaus ir specialaus jos teritorijos plano, nenustatyta ir nepatvirtinta įmonės sanitarinės apsaugos zona, Jašiūnų gyvenvietės visuomenė nebuvo informuota apie gamybos didinimą, taršos leidimas nebuvo suderintas su Šalčininkų rajono savivaldybės administracija“, – vardija kaltinimus vienas bendruomenės iniciatyvinės grupės narių Petras Jonėnas.
Bendruomenės aktyvistai tvirtina, kad dėl įmonės veiklos, tiksliau – gaminant išskiriamų kenksmingų medžiagų, gyvenvietėje nuolat jaučiamas stiprus dvokas ir kelis kartus padidėjo sergamumas kvėpavimo takų ligomis. Pastaraisiais metais susirgimų plaučių ligomis pagausėjo tris kartus.
Teršti leidžiama
Įmonės direktorė Anastasija Bezborodych ginasi, kad poliklinikos pažyma nieko neįrodo, bendruomenė ja paprasčiausiai spekuliuoja interpretuodama duomenis sau naudinga linkme, nes įmonės darbuotojai minėtomis ligomis neserga, o miestelyje veikia ir daugiau įmonių.
Teisybės dėlei derėtų pasakyti, kad „Polivektris“ išties teršia aplinką arba bent jau gali tai daryti pagal išduotą leidimą. Bendrovė per metus į orą gali išleisti 12,863 tonų teršalų. Didžioji teršalų dalis – anglies monoksidas, dar vadinamas smalkėmis, ir acto rūgštis.
Vis dėlto, nors ne viena institucija ir net kelios ekspertų grupės tyrė oro, grunto ir vandens užterštumą Jašiūnuose, tiesiogiai nebuvo patvirtinta, kad „Polivektris“ aplinką terštų labiau, nei tai leidžiama įstatymais ir kitais norminiais aktais.
Prokuratūra neapsisprendusi
Būtent dėl šio leidimo mūšiai persikėlė į teismą. Jašiūniškiai tikina, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius išduodamas minėtą leidimą pažeidė net kelis įstatymus ir aplinkos ministro įsakymus. Generalinė prokuratūra stojo Jašiūnų bendruomenės pusėn ir, vykdydama viešojo intereso gynybos prievolę, dėl leidimo panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Kol buvo rengiamasi teismo procesui, R.Masilevičius „Polivektriui“ gruodį išdavė naują leidimą, tiksliau – pakoregavo senąjį. Jašiūniškiai šiuose valdininko veiksmuose vėl įžvelgė daugybę pažeidimų, norą sumėtyti pėdas ir dar kartą pasiskundė prokuratūrai.
Teisman vaikščiojanti prokurorė Silva Mickutė „Vilniaus dienai“ sakė, kad kol pakoreguoto leidimo neanalizavo negali vienareikšmiškai teigti, kad jis, kaip ir pirmasis, taip pat yra galbūt neteisėtas ir naikintinas.
Abipusių kaltinimų lavina
„Vilniaus dienai“ pradėjus nuodugniau domėtis Jašiūnų karu, abi konfliktuojančios šalys stengėsi redakcijai pateikti kuo daugiau dokumentų ir faktų, neva įrodančių, kad priešininkai tėra vilkai, apsigobę avių kailiais.
„Polivektrio“ vadovė pasakojo, kad bendruomenės iškaba tėra prisidengusi nedidelė grupelė suinteresuotų asmenų, kurie, mėgindami išguiti bendrovę iš Jašiūnų, siekia savo tikslų. Kiti jašiūniškiai, pasak jos, į konfliktą žvelgia iš šalies, o apie 80 Jašiūnų gyventojų patys dirba „Polivektryje“ ir palaiko bendrovės pozicijas.
Iniciatyvinės grupės narys P.Jonėnas nesugebėjo atsakyti, kiek iš poros tūkstančių Jašiūnuose gyvenančių žmonių priklauso bendruomenei, tačiau pripažino, kad nedaug. „Gyventojai nėra aktyvūs, – apgailestavo jis, – daugelis bijo, ne vienam buvo grasinta.“
Grasinimų patyręs skundžiasi ir „Polivektrio“ savininkas Anatolijus Bezborodychas, direktorės vyras. Jo teigimu, bendruomenės ir Šalčininkų savivaldybės narys Ježis Borkovskis savivaldybės patalpose jam net buvo įrėmęs į pilvą pistoletą. J.Borkovskis tai vadina įžūliu šmeižtu.
Laukuose – kraujo balos
Praėjusių metų pabaigoje rajoniniame Šalčininkų laikraštyje „Šalčios žinios“, leidžiamame rusų kalba, bandyta suduoti smūgį Jašiūnų bendruomenės aktyvistams ir klausta, kas „Polivektriui“ atlygins nuostolius, atsiradusius dėl trukdymo dirbti, jeigu teismas nuspręs, kad jo priešininkai nebuvo teisūs.
Straipsnyje teigta, kad gyvulių skerdienos atliekos iš Jašiūnuose esančios bendrovės „Olkusjana“, užuot išvežus jas į biologinių atliekų perdirbimo įmonę, tonomis verčiamos į laukus. Spalvotų nuotraukų, neva patvirtinančių šį faktą, „Vilniaus dienai“ pateikė ir direktorė A.Bezborodych. Spausdintuvu atspaustose fotografijose matyti didžiulis raudonas žemės plotas, kuriame išbarstyta kažkas panašaus į gyvulių subproduktus. Skerdykla priklauso jau minėtam J.Borkovskiui.
Straipsnyje minima ir daugiau bendruomenės aktyvistų ir vardijamos jų būtos ar nebūtos nuodėmės – visko perrašinėti neverta. Aišku tai, kad šaudoma iš abiejų barikadų pusių, o visų karių mundurai mūšio lauke greitai susitepa.
Arūnas Ivaškevičius
