Vilnietis Tomas papasakojo, kad prieš keletą metų teko ne tik susidurti su tokiu prierašu, bet ir sumokėti tarpininkavimo mokestį už būsto savininkui suteiktas paslaugas.
„Tuo metu tai buvo geriausias buto variantas Vilniuje, atsižvelgiant į jo lokaciją, būklę ir kainos santykį, taigi teko sumokėti brokeriui 200 eurų, kurių buvo prašoma, nors man jis nesuteikė jokių paslaugų. Jei nebūčiau mokėjęs, butą būtų išnuomoję tam, kuris būtų sumokėjęs tarpininkavimo mokestį“, – sakė jaunas vyras.
Pasak jo, toks mokestis žmones pastato į nemalonią poziciją ir dabar mokėti tarpininkavimo mokesčio nesutiktų.
„Toks mokestis brokeriui įspraudžia į kampą – jei nori buto, privalai mokėti, bet dabar elgčiausi kitaip. Yra įvairių grupių socialiniuose tinkluose, kur nuomojami butai be tarpininkų, verčiau pasiūlymų ieškoti ten. Neverta mesti į balą pinigų už brokerio paslaugas, kurios tau net nesuteikiamos“, – svarstė Tomas.
Moka tie, kam suteikiamos paslaugos
Neretai susiduriama su tuo, kad už būsto šeimininkui suteiktas paslaugas brokeriui sumoka ne jis, o nuomininkai. Tačiau Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) prezidentas Audrius Gudanavičius teigia, kad taip neturėtų būti.
„Moka tas, kas užsako paslaugą. Jei paslaugą užsakė nuomotojas, kas dažniausiai ir būna, jis už ją turėtų ir mokėti. Jei nuomininkas pasisamdė brokerį, kad jam surastų būstą nuomai, tada normalu, kad moka nuomininkas. Deja, nuomos rinkoje neretai pasitaiko taip, kad nuomotojui atstovaujantis brokeris pradeda „reketuoti“ nuomininką“, – aiškina A. Gudanavičius.
Pasak jo, toks nuomininkų „reketavimas“ yra kai kurių nuomos brokerių, neįstengiančių sukurti būsto savininkui pridėtinės savo paslaugos vertės ir nueinančių lengviausiu keliu, įžūlūs darbo metodai.
„Tam, kad pasiimtų objektą į savo krepšelį, brokeriai tiesiog komunikuoja nuomotojui, kad už paslaugą nieko mokėti nereikės, nes jis tai perkels nuomininkui. Keisčiausia tai, kad nuomotojai nesuvokia, kad tokiu būdu jie atgraso dalį, o kartais net ir visus nuomininkus nuo savo turto, nes nuomininkui nėra patrauklu mokėti dar papildomai už tai, kad jis nuomojasi būstą. Tai tas pats, kas parduotuvėje nusipirkus prekių, prie išėjimo durų už tai, kad pirkai dar susimokėti mokestį. Gal kažkam tai atrodo normalu, man ne“, – sako LNTAA prezidentas.
Brokeris apie mokestį: tai neteisinga
Nekilnojamo turto agentūros „Capital“ brokeris Justas Pranskaitis pabrėžė, kad anksčiau vyravo praktika, jog tarpininkavimo mokestį brokeriui mokėdavo nuomininkas, visgi tai nėra teisinga.
„Mano manymu, tai yra neteisinga ir komisinį turėtų mokėti tas, kuris užsako paslaugą. Džiugu, kad šiandien tokių brokerių, imančių tarpininkavimo mokestį iš nuomininko yra labai nedaug. Paslaugos dažniausiai reikia nekilnojamojo turto savininkui, todėl jis ir turi mokėti komisinį mokestį brokeriui“, – aiškina „Capital“ brokeris J. Pranskaitis.
NT paslaugų bendrovė „Centro kubas“ direktorius Viktoras Račkovskis taip pat pritaria J. Pranskaičio aiškinimui.
„Tarpininkavimo mokestis yra sutarties ir/ar susitarimo reikalas. Lietuvoje nėra reglamentuotų nurodymų, kaip turi būti mokamas ir kokio dydžio yra tarpininkavimo mokestis, tačiau dažniausiai jį sumoka turto savininkas“, – sako V. Račkovskis.
Lietuvoje nėra nustatyta, kokio dydžio turėtų būti tarpininkavimo mokestis, visgi brokeris nurodė, kad įprastas šio mokesčio dydis – vieno mėnesio nuomos suma.
Neretai susiduriama su situacija, kai brokeriui sumokėjus tarpininkavimo mokestį nėra gaunamas joks mokėjimą patvirtinantis dokumentas, tačiau nuomininkams būtina įsidėmėti, kad brokeris privalo išrašyti sąskaitą.
„Mokant pavedimu, privalo būti išrašoma sąskaita, o mokant grynaisiais, išrašoma sąskaita ir pinigų priėmimo-perdavimo kvitas“, – sako J. Pranskaitis.
Priežastis – nereglamentuota brokerių veikla
Lietuvoje nesąžiningas brokerių elgesys nėra dažnas, tačiau būna situacijų, kai, pavyzdžiui, tarpininkavimo mokestį brokeris paima tiek iš būsto šeimininko, tiek iš nuomininko.
„Tokie ir dar blogesni dalykai nėra dažni, bet jų tikrai pasitaiko. Deja, bet tokiu atveju galima kreiptis tik į tokio brokerio sąžinę, nebent yra kažkokie sukčiavimo atvejai, tuomet reikėtų kreiptis į policiją“, – sako LNTAA prezidentas A. Gudanavičius.
Yra atvejų, kai klientai, kurie naudojosi nekilnojamojo turto brokerių paslaugomis ir turi nusiskundimų dėl jų darbo ar mano, kad brokeris nesilaikė profesinių etikos reikalavimų, visuomenei priimtinų gero elgesio normų, gali kreiptis į LNTAA etikos komisiją.
„Jei brokeris yra susijęs su viena iš asociacijos agentūrų, gavusi skundą etikos komisija jį svarstytų ir pateiktų pastabas tai agentūrai. Tačiau net jei etikos komisijos išvada ir būtų tokia, kad brokeris padarė kažką, kas prasilenkia su etika, toliau tik pati agentūra sprendžia, ką daryti su tokiu brokeriu“, – apie LNTAA etikos komisijos veiklą aiškina A. Gudanavičius.
Jis pabrėžia, kad dažniausiai nesąžininga veikla užsiima tie brokeriai ir agentūros, kurios nėra Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos narės.
„Negaliu guldyti galvos dėl visų atvejų, bet paprastai minimais metodais dirba brokeriai ar agentūros nepriklausančios LNTAA“, – sako LNTAA prezidentas.
Pasak jo, pagrindinė nesąžiningo brokerių elgesio priežastis yra ta, kad jų veikla nėra reglamentuota. A. Gudanavičius mano, kad nepaisant to, jog rinkoje veikia daug profesionalių, etiškai dirbančių brokerių, nereglamentuota jų veikla nepalengvina vartotojų patirties ir iš dalies kenkia šios profesijos reputacijai.
