Daugelyje darbo sutarčių, be kita ko, sutariama dėl mėnesinio darbo užmokesčio (taip pat kitų mokėjimų). Alga mokama tik už tas dienas, kai žmogus realiai dirba (už poilsį savaitgaliais ar švenčių dienomis niekas nemokama). Atostogų trukmė taip pat skaičiuojama darbo dienomis.
Taigi, sprendžiant, kokią atostoginių sumą reikia išmokėti darbuotojui, jo mėnesinį atlyginimą reikia perskaičiuoti į dieninį uždarbį.
Darbo kodekse numatyta, kad kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Jis nėra lygus kas mėnesį gaunamos algos aritmetiniam vidurkiui. Jo apskaičiavimo tvarką numato specialus Vyriausybės nutarimas.
Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas VDU.
Pavyzdžiui, jeigu atostogausite sausį, tai VDU skaičiavimui bus imamas spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių duomenys apie jūsų atlyginimą.
Darbuotojo VDU apskaičiuojamas pagal tuos 3 mėnesius gautas sumas už atliktą darbą ar dirbtą laiką, įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis (pvz., viršvalandžius ar priedus) ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus.
Kaip minėta, atostogos suteikiamos darbo dienomis. Taigi ir atostoginiams skaičiuoti imamas vienos dienos VDU, kuris dauginamas iš atostogų dienų skaičiaus. T. y. per 3 mėnesius gautos sumos dalijamos iš faktiškai per juos dirbtų dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas) ir dauginamos iš atostogų dienų.
Kadangi kiekvienas mėnuo turi skirtingą skaičių darbo dienų, tai ir atostoginių dydis, ir likęs atlyginimas už atostogų mėnesio darbą skiriasi. Žemiau pateikiamas pavyzdys, kaip skiriasi atostoginiai ir mėnesio alga, kai sutartyje nurodytas darbo darbo užmokestis yra 1300 eurų.
Darbuotojai įtarinėja buhalterius
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija skaičiuoja, kad kitais metais atostogauti labiausiai apsimokės sausį, kovą ir liepą. Labiausiai neapsimokės – lapkritį, gegužę ir vasarį.
Asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pripažįsta, kad dėl dabartinės atostoginių skaičiavimo tvarkos kartais kyla nesusipratimų. Ji viliasi, kad ateityje ši tvarka bus pakeista.
„Rekomenduojame susiplanuojant atostogas nepamiršti, kad atostoginiai yra skaičiuojami iš trijų paskutinių mėnesių duomenų, ir dėl to mėnesio alga su atostoginiais bus ne tokia kaip yra įprasta“, – paaiškino pašnekovė.
Anot jos, kai atostoginiai skaičiuojami iš mažesnio vidurkio, nei yra to mėnesio darbo dienos kaina, darbuotojas gauna mažiau.
„Tada dažnai yra kaltinamas buhalteris, kad kažką blogai suskaičiavo. Bet taip nėra. Seniai yra tokia tvarka, kuri gana sudėtinga ir daugeliui nesuprantama.
Turime lūkestį, kad kada nors Darbo kodekso nuostatos bus paprastesnės ir atostoginių skaičiavimas bus visiems suprantamas, o nuskriaustųjų neliks. Tačiau kol kas nėra užregistruota jokių projektų dėl atostoginių skaičiavimo keitimo“, – komentavo D. Čibirienė.
Kas galėtų nukentėti
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjos Eglė Samoškaitės nuomone, siūlymas nebeskaičiuoti atostoginių remiantis praėjusių 3 kalendorinių mėnesių vidutiniu darbuotojo darbo užmokesčiu yra svarstytinas. Tačiau visi su darbo santykiais susiję pakeitimai turi būti aptarti Trišalėje taryboje, kurioje dalyvauja darbuotojų ir darbdavių atstovai.
„Kartu atkreipiame dėmesį, kad įprasto darbo užmokesčio mokėjimas atostogų metu, vietoje vidurkio skaičiavimo, galėtų pakenkti mažas pajamas gaunantiems darbuotojams, kurių darbas dažnai atliekamas valstybinių švenčių dienomis ar naktį.
Kai atostoginiai skaičiuojami remiantis praėjusių paskutinių 3 mėnesių vidurkiu, į juos įskaitomas papildomas apmokėjimas už nukrypimą nuo normalių darbo sąlygų, už viršvalandžius, darbą poilsio, švenčių dienomis ar naktį bei už padidintą darbo krūvį.
Jeigu atostogų metu būtų mokamas įprastas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis, tuomet sumažėtų tokių darbuotojų kaip, prekybos centrų pardavėjai, ligoninių slaugytojai, ugniagesiai, visuomeninio transporto vairuotojai, kultūros darbuotojai, pajamos“, – paaiškino E. Samoškaitė.
Kitaip tariant, anot patarėjos, tai paliestų tuos darbuotojus, kurių darbo krūvis ir darbo apmokėjimas nepastovūs:
„Tai būtų neteisinga, nes jų padėtis būtų bloginama – atostogaujantys darbuotojai gautų mažesnes pajamas, skirtas atostogų metu pailsėti ir darbingumui atstatyti.“
