Penktadienį apie tai viešai kalbėta Seime vykusioje konferencijoje apie šešėlinę ekonomiką ir kovos su ja būdus.
Pražiūri milijonus?
Renginyje dalyvavusios Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Daivos Čibirienės nuomone, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turi visas galimybes sugretinti įvairius duomenis apie gyventojų sandorius ir pajamas, tačiau to esą nedaro.
Žinodami tai, kai kurie gyventojai atlieka didelius sandorius, gauna dideles pajamas į sąskaitas, tačiau gali jų nedeklaruoti, nes mokesčių administratorius tiesiog netikrina, ar deklaracijų duomenys sutampa su kitų šaltinių duomenimis.
„VMI labai daug duomenų kaupia, daug duomenų turi. Ji turi duomenis ir iš bankų, ir gali gauti duomenis iš Registrų centro apie akcijų pasikeitimus ir apie nekilnojamąjį turtą.
Deja, situacija tokia, mes matome, kad nemoka įvertinti. Iš tikrųjų į gyventojų sąskaitas per banką įplaukia milijonai. Ir jeigu įmonės buhalteris tų milijonų nedeklaruos VMI metinėje deklaracijoje GPM312 toje formoje. Ji neateis ta suma į gyventojo deklaraciją ir, žinokite, jis ramiai „pračiuoš“, – konferencijoje kalbėjo asociacijos prezidentė.
Ji tikino turinti „krūvą“ pavyzdžių, kai gyventojai dalies pajamų visiškai nedeklaruoja ir jiems nuo to mokesčių mokėti nereikia.
„Sistemos to „negaudo“. Mokesčių inspekcija nesugeba „suženyti“ iš banko gautų duomenų apie dideles operacijas su gyventojų pajamų mokesčio deklaracijomis.
Nemoka analizuoti. Ką ji daro? Ji prašo iš verslo dar labiau „sukramtyti“ duomenis. Manau, ji nėra pakankamai išmani, kad tuos duomenis perskaitytų jau kuriuos turi ir dar labiau prašo sukramtyti. Bet tas kramtymas bus blogai, nieko gero negausite“, – įspėjo D. Čibirienė.
Kaip yra iš tikrųjų
Konferencijoje dalyvavusi VMI viršininkė Edita Janušienė tiesiogiai nepaneigė kalbų, kad iš tiesų nuslėpti pajamas ir nemokėti nuo jų mokesčių yra taip paprasta.
Replikuodama į pastabas dėl prasto mokesčių surinkimo ir techninių sunkumų sąžiningiems mokesčių mokėtojams, viršininkė akcentavo, kad ne tik mokesčių administravimas lemia didelį šešėlį. Taip pat svarbūs ir kiti dalykai – pvz., teisės aktai.
Ji pripažino, kad skaitmenizuoti VMI paslaugas, mokesčių deklaravimą ir mokėjimą, kad tai netaptų papildoma našta, yra didelis uždavinys ir pačiai inspekcijai. Esą „vietos progresui“ tikrai yra.
„Apie duomenis. Taip, turime duomenų labai daug. Ar juos šiandien taip išmaniai naudojame, kaip naudotume? Manau, irgi turime gerokai pasistengti.
Ar taip jau visiškai nepataikome į taikinius? Ne visai sutikčiau. Iš keturių mūsų veiklos sričių, kurias pasirinkome prioritetinėmis, su mūsų kukliais veiksmais buvo 28 mln. eurų“, – renginyje kalbėjo E. Janušienė.
Tiesa, pasirodžius publikacijai VMI atsiuntė papildomą paaiškinimą, kuriame neigė, kad deklaracijų duomenys netikrinami:
„Atliekant gyventojų ir įmonių rizikingumo vertinimą analizuojama, tikrinama ir lyginama visa informacija apie mokesčių mokėtoją, t.y. vertinama VMI sukaupta informacija – deklaracijų duomenys bei gaunami duomenys iš trečiųjų šaltinių – bankų, Registrų centro ir Regitra, notarų duomenys, įvairūs duomenys gaunami iš užsienio ir kt.
Kasmet mokesčių administratorius įvertina gyventojų gautas pajamas ir išlaidas ir nustačius galimus neatitikimus VMI inicijuoja kontrolės procedūras. Pavyzdžiui šių metų pradžioje daugiau kaip 300 gyventojų gavo pakvietimus iš VMI pateikti paaiškinimus dėl gautų pajamų ir išlaidų neatitikimo bei galimo mokesčių nesumokėjimo.“
Gegužės pradžioje pasibaigus pajamų deklaravimo laikotarpiui VMI informavo, kad šiais metais iš viso pateikta daugiau nei 1,5 mln. pajamų deklaracijų.
Nuo metų pradžios už visus mokestinius laikotarpius pajamų deklaracijas tuomet buvo pateikę daugiau nei 1,2 mln. gyventojų.
Beveik 699 tūkst. gyventojų pateikė deklaracijas su grąžintina gyventojų pajamų mokesčio (GPM) suma, jiems buvo grąžinta beveik 152 mln. eurų permokų suma.
Apie 347 tūkst. gyventojų pateikė deklaracijas su mokėtina GPM suma, jie turės sumokėti beveik 198 mln. eurų GPM.
Šiais metais pajamas už 2018 metus turėjo deklaruoti beveik 727 tūkst. gyventojų, iš jų GPM deklaracijas pateikė beveik 588 tūkst. gyventojų, pajamų deklaracijų laiku nepateikė apie 139 tūkst. gyventojų (iš kurių 38 tūkst. vykdė individualią veiklą).
