Nuosavuose naujos statybos butuose gyvenančių šalies gyventojų dalis nuo 2016 metų išaugo du kartus, tačiau tai vis dar itin maža dalis – 6 proc. Senos statybos butuose gyvenančių žmonių dalis palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 proc. ir siekia 33 proc.
„Swedbank“ apklausos duomenimis, maždaug ketvirtadalis (24 proc.) gyvena nuosavame senos statybos, o 3 proc. – nuosavame naujos statybos name ar kotedže. Kas penktas (21 proc.) apklausos respondentas gyvena šeimos nariams ar artimiesiems priklausančiame būste, o maždaug kas septintas (13 proc.) jį nuomojasi.
Pagrindinis kriterijus renkantis būstą – kaina
„Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas Tomas Pulikas patikina, kad labiausiai prie naujos statybos būsto sandorių augimo prisidėjo gerėjančios žmonių finansinės galimybės. O taip pat ir naujų projektų padidėjusi pasiūla.
Nors finansinės galimybės didesnės, T. Pulikas atkreipia dėmesį, kad žmonėms vis dar labai svarbi būsto kaina. Ją, kaip svarbiausią kriterijų, nurodė 71 proc. apklaustųjų. Prieš du metus šis skaičius tesiekė 66 proc.
„Lyginant su ankstesniais metais, tas rodiklis dar svarbesniu tapo. Kiti kriterijai, kaip būsto vieta (39 proc.), išlaikymo sąnaudos (38 proc.), dydis (35 proc.) taip pat lieka svarbios. Kas keitėsi, tai kad didesnę reikšmę turi infrastruktūra. Respondentai nurodė, kad renkantis būstą atsižvelgia, ar bus lengva pasiekti mokyklas, ar yra vaikų darželis šalia“, – komentavo T. Pulikas.
Net 49 proc. asmenų, būstą įsigijo už savo nuosavas lėšas. Tai dažniausiai 56 metų ir vyresni respondentai, vidutinių pajamų grupės atstovai ir kaimo vietovių gyventojai.
Tuo tarpu su paskola būstą dažniausiai įsigijo 18–45 metų gyventojai. Pagal apklausą, tokių 23 proc.
„Kas įdomu, kad Lietuvoje 65 proc. būsto paskolų imamos kartu su bendraskolininku, tai yra sutuoktiniu. Latvijoje ir Estijoje ši dalis atitinkamai siekia 42 ir 44 proc“, – pridėjo T. Pulikas.
Nurodoma, kad Lietuvos NT rinka yra tolygiausiai pasiskirsčiusi – Vilniui tenka trečdalis visų būsto sandorių. Latvijoje ir Estijoje didžioji būsto sandorių dalis tenka sostinėms, kas lemia didesnes vidutines sandorių kainas. Palyginimui, Lietuvoje – 60 tūkst. eurų, Latvijoje – 61 tūkst. eurų, Estijoje – 77 tūkst. eurų.
Vilniečiai gali įpirkti mažesnį butą nei prieš metus, geriausia – kauniečiams
„Swedbank“ atlikta apklausa parodė, kad nors šiais metais mažiau apklaustųjų (65 proc.) teigia, kad jiems trūksta lėšų įsigyti būstą. Tačiau daugiau jų galvoja, kad būsto keitimas yra sudėtingas ir varginantis procesas (33 proc.), dar 25 proc. apklaustųjų tikina, kad neranda sau tinkamo varianto.
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė tvirtina, kad metinis butų kainas Vilniuje apie 7 proc. Kaune – 5 proc., Klaipėdoje – apie 4 proc. stabilizavosi. Tikinama, kad Kaune po beveik dvejus metus trukusio bumo, kainų augimas sustojo, o atlyginimų augimas įsibėgėjo ir lenkė kainų augimą visuose trijuose didžiuosiuose miestuose.
„Pagrindinis kainų augimo variklis – nauji butai. Per pirmuosius šių metų keturis mėnesius, naujų butų kainos išaugo apie 10 proc. Vilniuje, Klaipėdoje apie 8 proc., o Kaune sumažėjo apie 4,4 proc. Sunku kol kas pasakyti, ar čia nauja tendencija ar rinkoje atsirado naujesnių, pigesnių butų projektų“, – sako L. Galdiekienė.
Pasak jos, žvelgiant į didžiuosius šalies miestus, matoma, kad tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje būsto įperkamumo indeksas siekia beveik visų laikų aukštumas. Skaičiuojama, kad vilniečių pajamos 33 proc. didesnės nei pakankamos įpirkti 55 kv. metrų butą. Klaipėdiečių 93 proc. didesnės nei pakankamos, o Kaune daugiau nei dvigubai pakankamos įpirkti 55 kv. metrų butą.
„Kauniečių galimybės įpirkti butą didžiausios ir jie galėjo įpirkti kiek didesnį nei 114 kv. metrų butą. Per metus galimybės įpirkti butą būtent labiausiai išaugo kauniečiams. Klaipėdoje taip pat įperkamesnis būstas, tačiau skirtumas mažesnis nei Kaune. Ten įperkamas kiek mažesnis nei 106 kv. metrų butas. Vilniečiai galėjo įpirkti 73 kv. metrų butą. Ir tai net 1 kv. metru mažiau nei prieš metus“, – kalbėjo ekonomistė.
Pasak jos, nors darbo užmokesčio augimas spartus visur, ir būtent tai leido pastūmėti įperkamumą, matyti, kad Vilniuje atlyginimų augimo tempas nepakankamas kompensuoti per metus padidėjusias palūkanas ir butų kainų augimą.
Pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniaus gyventojai galėjo įpirkti 73,2 kv.m. dydžio butą, palyginimui, Rygos ir Talino gyventojai galėjo įpirkti, atitinkamai, 100 ir 83,6 kvadratinių metrų butus.
Būstas Vilniuje būtų nebeįperkamas pasiekus 5 proc. palūkanas
L. Galdikienės teigimu, nors palūkanos iš trijų Baltijos sostinių labiausiai augo Vilniuje, jos vis dar yra žemesnės nei Taline ar Rygoje. Ekonomistės teigimu, paskolų kainos auga dėl to, kad išduodamos rizikingesnės paskolos bei yra didesnė paskola. T. Puliaks padeda, kad ir Lietuvos banko reikalavimas didinti anticiklinį rezervinį kapitalą turi įtakos tam, kad kaina auga.
„Vilniečiai pradiniam įnašui turi taupyti ilgiau nei kitų sostinių gyventojai, bet trumpiau nei pernai. Vilniuje kiek daugiau nei 34 mėnesius reikia taupyti. Trumpiausiai taupo Rygos gyventojai“, – pridėjo L. Galdikienė.
Pasak jos, NT burbulo šiuo metu tikrai nės, nes būstas įperkamas, nėra nei pervertintas, nei pakankamai neįvertintas.
Ji prideda, kad neigiamos įtakos būsto įperkamumui gali daryti Europos centrinio banko besikeičianti politika. Finansų rinkos tikisi, kad 3 mėnesių trukmės tarpbankinių paskolų palūkanų norma EURIBOR, su kuria Lietuvoje susieta nemažai paskolų, į teigiamą teritoriją įžengs 2020 metais, tačiau, anot L. Galdikienės, tai gali nutikti jau kitąmet.
„Neigiamos įtakos būsto įperkamumui galėtų turėti pagrindinis veiksnys tai didėjančios palūkanos normos, ta priežastis, kurios negalime kontroliuoti. Šiandieną dar labai žemų palūkanų aplinkoje gyvename, bet panašu, kad situacija keisis. Jei palūkanų norma siektų 5 proc. būstas Vilniuje taptų nebeįperkamas, šiandien apie 2,3 proc.“, – kalbėjo ji.
Ekonomistė pridėjo, kad įtakos galėtų turėti ir nekilnojamojo turto mokesčio išplėtimas. Tai gali lemti, kad nemaža dalis gyventojų atsisakys planų investuoti į nekilnojamąjį būstą.
„Būsto rinkos aktyvumą gali apriboti ir Vyriausybės planai apmokestinti visą antrąjį būstą. Ir nors didžiausia mokestinė našta dėl šių mokesčių teks daug ir (arba) brangaus gyvenamojo nekilnojamo turto turintiems gyventojams, lūkesčiai dėl tokio mokesčio išplėtimo ar didinimo galimybių ateityje gali pakoreguoti daugelio gyventojų planus įsigyti butą nuomai“, − sako „Swedbank“ ekspertė.
Tuo tarpu butų pasiūla vis dar išlieka gana aukšta. Pavyzdžiui, Vilniuje neparduotų butų skaičius atitinka maždaug vienų metų pardavimus. Nors leistų statyti butų skaičius šių metų pradžioje tiek Vilniuje, tiek Kaune sumažėjo, tikėtina, kad butų pasiūla dar kurį laiką viršys paklausą.
„Esant tokiam paklausos ir pasiūlos balansui, derybinė galia greičiausiai bus pirkėjų rankose, todėl pardavėjai neturės galimybių sparčiai didinti kainų. Tad, tikėtina, kad butų kainos neaugs sparčiau nei gyventojų pajamos, o tai ir toliau turės teigiamos įtakos būsto įperkamumui“, − būsto kainų augimo tendencijas komentuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.
Reprezentatyvią 1010 18-75 m. gyventojų apklausą dėl naujo būsto įsigijimo „Swedbank“ užsakymu 2018 m. kovo mėn. visoje Lietuvoje atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
