Ekonomistai sutaria, kad šie metai itin daug iššūkių turės toms įmonėms, kurios gyveno iš prekybos su Rusija, Baltarusija ir Ukraina.
Be to, tiek verslą, tiek gyventojus paveiks ir itin išaugusios energetinių produktų kainos.
Kainos Lietuvoje augs toliau
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad per mažėsiantį eksportą, galimus žaliavų importo trikdžius, neapibrėžtą aplinką investicijoms ir brangstančius energijos išteklius Rusijos agresija Ukrainoje neigiamai paveiks Lietuvos ekonomiką.
„Neigiamą Rytų rinkų poveikį Lietuvai mažina tai, kad Lietuvos užsienio prekyba su Rusija yra reikšmingai pasikeitusi ir prekybos santykiai prieš pat prasidedant karui buvo gerokai mažiau intensyvūs nei prieš dešimtmetį“, – aiškino G. Šimkus.
Jis kalbėjo, kad visiškas rusiškų prekių atsisakymas sulėtintų Lietuvos ekonomikos augimą, o žaliavų sąnaudos bus didesnės.
„Eksportas į Rusiją 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį – 2021 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 6, į Ukrainą – 3, o į Baltarusiją – 3 proc. viso Lietuvos eksporto. Visiškas eksporto į šias rinkas netekimas 2022 –2024 m. galėtų lemti iki 3 proc. punktų lėtesnį Lietuvos ekonomikos augimą.
Importo iš šių šalių srautų apribojimas, tikėtina, lems laikinus gamybos trikdžius dėl reikalingų žaliavų trūkumo, tačiau, net ir suradus alternatyvius tiekėjus, šių žaliavų įsigijimo sąnaudos bus didesnės“, – komentavo G. Šimkus.
Pasak jo, sunkumų kils ir Lietuvos eksportui, brangs elektros energija, šildymas ir transportas, o kainų kritimą lemtų tik energijos išteklių kainų mažėjimas.
„Dėl karo Ukrainoje ekonominių pasekmių kitoms Lietuvos eksporto partnerėms mažės ir bendra užsienio paklausa, o tai blogins lietuviško eksporto augimo perspektyvas.
Toliau brangstanti nafta ir gamtinės dujos, Vakarų šalims atsisakant pirkti rusiškus išteklius, didins elektros energijos, šildymo ir transporto sąnaudas visiems ekonomikos sektoriams ir kartu toliau skatins vartotojų kainų infliaciją: atokvėpį lemtų nebent ryškesnis energijos išteklių kainų kritimas biržose, o pasekmes vartotojų piniginėms – nauji ar išplėsti tikslūs ir tinkamai sukalibruoti kompensaciniai mechanizmai“, – pristatė valdybos pirmininkas.
Graibsto ilgai negendančius produktus
„SEB“ ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad pirmiausia karas paveikė tas įmones, kurios eksportavo produkciją į Rusiją ar Baltarusiją ir kurios ne tik dėl sankcijų, bet ir savanoriškai nutraukė eksportą į šias šalis.
„Taip pat ir tas įmones, kurios importavo prekes iš Rusijos ir Baltarusijos ir kurios nebenori, ar nebegali pirkti prekių dėl sankcijų. Trečia, smarkiai šoktelėjo žaliavų kainos, todėl tai ateityje didins tiek gamybininkų, tiek ir statybininkų sąnaudas.
Galiausiai, gerai matome iš degalinių, kaip Rusijos agresija paveikė degalų kainas ir ėmė sparčiau ploninti lietuvių kišenes“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Jis pasakojo, kad prasidėjus karui Ukrainoje žmonės ėmė graibstyti ilgai negendančius produktus, dabar išgąstis jau ima slūgti.
„Reikėtų patikslinti, kad žmonės aktyviau pirko tik tam tikras, o ne visas prekes parduotuves. O tos prekės arba buvo tos, kurios yra įvežamos į Ukrainos ir kurių tiekimas dėl karo sutriko ir prie kurių žmonės įpratę (druska), arba ilgo galiojimo prekes, kurias nori turėti „blogo scenarijaus Lietuvai“ atveju (makaronai, konservuoti produktai).
Tai buvo pirmojo išgąsčio prasidėjus karui Ukrainoje efektas, kuris yra ganėtinai normalus, tačiau jis ima atslūgti, tik tiek, kad reikia laiko, kol tos trūkstamos prekės pristatytos į Lietuvą (tos pačios druskos, tik tiek kad ne iš Ukrainos, o kitų šalių)“, – komentavo T. Povilauskas.
Jis kalbėjo, kad nors buvo rodomas didelis žmonių susidomėjimas produktais, išanalizavus atsiskaitymus kortelėmis didelio pokyčio nepastebėta.
„Be to, neužmirškime, kad dalis lietuvių aktyviai aukoja ilgo galiojimo maisto produktus Ukrainos gyventojams, o tai irgi daro teigiamą įtaką tam tikrų produktų paklausai. Bet žiūrint iš atsiskaitymų kortelėmis, sakyti, kad parduotuvių apyvartos būtų ypatingai šovusios į viršų, prasidėjus karui, tai taip nėra“, – teigė ekonomistas.
Paklaustas kokios prekės ir paslaugos šiemet gali brangti labiausiai, jis atsakė, kad brangs tam tikri produktai ir elektra bei gamtinės dujos.
„Kiauliena, grūdiniai produktai, aliejiniai produktai, elektra ir gamtinės dujos buitiniams vartotojams. Prognozuojame, kad šiemet vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sieks 11 proc. Pikas bus pasiektas balandį ir nuo tada ims mažėti“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Jis teigė, kad situacija išliks tokia pati kol vyksta karas, jam užsitęsus gali kilti įvairių nepalankių scenarijų.
„Kai baigsis karas Ukrainoje, tada situacija normalizuosis, o kol karas vyksta, nieko nėra užtikrinta ir gali būti įvairių nepalankių scenarijų. Niekas dabar negali pasakyti, kokios bus tolesnės sankcijos Rusijai ar Baltarusijai, jeigu karas tęsis ilgėliau, ką ta pati Rusija darys toliau su savo energetikos produktų eksportu į Europą ir panašiai“, – pabrėžė T. Povilauskas.
Situacija nusistovės dar negreitai
„Swebank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pasakojo, kad kainų augimas gali nusistovėti tik metų pabaigoje.
„Kol kas įvertinti karo poveikį Lietuvos ekonomikai yra sudėtinga. Pagrindinis poveikio kanalas žinoma yra žaliavų kainos. Buvo tikimasi, kad infliacijos pikas bus pasiektas metų pradžioje, tačiau dėl karo energijos kainos šovus į naujas aukštumas infliacija dar kurį laiką augs.
Ko gero, kainų augimas stabilizuosis tik antroje metų pusėje, vidutinė metinė infliacija šiemet sieks apie 10 procentų. Kitąmet tikimąsi kainų augimas turėtų sulėtėti iki 3 proc.“ – teigė V. Šimkus.
Jis atkreipė dėmesį, kad nors ekonominiai ryšiai buvo susiaurinti prieš 8 metus, tačiau rizika transporto sektoriui išlieka.
„Aukštos energijos kainos bei kai kurių žaliavų trūkumas gali trumpuoju laikotarpiu trikdyti pramonės veiklą. Lietuvos ekonominiai ryšiai su Rusija labai susitraukė jau po 2014 m., todėl net ir nutrūkus eksportui visai efektas būtų minimalus. Transporto sektorius yra didesnėje rizikoje, nes prekių tranzitas per Lietuvą į Rusiją yra nemažas“, – kalbėjo V. Šimkus.
Jis atkreipė dėmesį, kad masinės panikos dėl karo nėra – gyventojų vartojimo įpročiai akivaizdžiai nepasikeitė.
„Kol kas karas gyventojų pernelyg neišgąsdino. Matome anekdotinius paniško pirkimo pavyzdžius, tačiau stebint bendrą gyventojų vartojimą baimės ženklų nesimato. Prastesni lūkesčiai gali neigiamai paveikti vidaus vartojimą ir investicijas, tačiau poveikis, ko gero, bus trumpalaikis“, – pasakojo vyresnysis ekonomistas.
Jis kalbėjo, kad nuspėti, kada situacija nusistovės yra sunku – tai priklauso nuo to, kaip ilgai tęsis konfliktas.
„Dabartinė situacija tiesiogiai priklauso nuo karo eigos. Konfliktui tęsiantis, tęsiasi ir chaosas žaliavų, energijos ir maisto rinkose. Prognozuoti kada situacija normalizuosis kol kas vargiai įmanoma“, – pabrėžė V. Šimkus.
