DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka sako, kad dalis naujosios valdžios siūlomų dalykų pensijų reformoje yra naudingi, tačiau kita dalis kelia daug diskusijų.
„Bazinės pensijos dalies perkėlimas į valstybės biudžetą yra visiškai natūralus, ir jau daug metų svarstytas žingsnis. Bazinė pensija nėra draudiminė pensijos dalis – tai yra pensija, kuri yra išmokama visiems, nepriklausomai nuo to, ar žmogus mokėjo įmokas į „Sodrą“, ar nemokėjo.
Kas liečia skolos perkėlimą, „Sodra“ šiuo metu turi daug bėdų – „Sodros“ kaip institucijos skolinimasis kurį laiką buvo brangesnis nei valstybės kaip institucijos, ir tai tik pablogino situaciją. Šiuo atžvilgiu skolos perkėlimas valstybei ir toks atsinaujinimas yra ganėtinai sveikintinas dalykas. Taip susidariusią skolą perkeli valdžios sektoriui, skolą sumoki ir finansuoji neblogomis sąlygomis. Tačiau tai yra vienkartinis dalykas – negalima „Sodros“ deficito vis perkelti ant valstybės pečių – ir nuo to laiko „Sodra“ turi balansuoti savo įmokas ir išmokas“, – kalbėjo J. Rojaka.
Ekonomistė pažymi, kad kol kas valdžios pasiūlymuose nėra tiksliai pasakyta, ar po „Sodros“ skolos perkėlimo bus subalansuotos įmokos ir išmokos – tuomet J. Rojakai kyla klausimas dėl „Sodros“ sistemos efektyvumo ir pagrįstumo.
Nusiviltų ir verslininkai, ir gyventojai
Ekonomistė neigiamai įvertino valstybės paramos nutraukimą dabartinei antrajai pensijų pakopai – šioje vietoje, sako ji, yra daugiau neaiškumų nei konkrečių žingsnių.
„Konstitucinis teismas buvo nurodęs, kad įmokos į pensijų fondus gali būti proporcingai mažinami tik esant krizei. Tad tokia „Sodros“ transformacija ne krizės sąlygomis iškeltų ir labai logišką klausimą, ar tokia reforma atitinka konstituciniams sprendimams.
Dar vienas dalykas, atsidurtame tokioje padėtyje, kai valstybė netesi savo pažadų – tai labai smarkiai išbalansuoja ir gali sumažinti pačios sistemos patrauklumą ir dirbančiųjų norą joje dalyvauti. Yra daugybė profesijų, kurios „Sodros“ mokesčių gali nemokėti arba mokėti tik dalinai. Tad čia matyčiau, kad gali padaugėtų tokio kūrybiškumo“, – kalba ekonomistė.
Jos teigimu, jeigu valstybė visiškai sustabdys įmokas antrajai pensijų sistemos pakopai, tokia tvarka nusiviltų ir verslininkai, ir gyventojai. Tokie pokyčiai, anot J. Rojakos, galėtų neigiamai pakoreguoti ir Lietuvos konkurencingumo rodiklius.
Teigiami žingsniai
Socialinių mokslų daktaras, ekonomistas Romas Lazutka tv3.lt nurodė, kad valdžios planuojamos reformos žingsniai teigiami – kai kurie jų net buvo siūlyti paties pašnekovo rengtame socialiniame modelyje.
„Reforma siūlo iš „Sodros“ nebepervedinėti pinigų į privačius pensijų fondus, o žmonės (savo privačius pinigus – red.) – prašom. Reikalaujam, kad savivaldybė užtikrintų viešąįį transportą, troleibusų eismą, bet mes nereikalaujame, kad savivaldybė mums pirktų privačius automobilius. Kas nori, perkasi patys. Tai ir čia – kas nori, privačią pensiją tegu perka iš savų pinigų, kurie jam lieka sumokėjus visus mokesčius. Tie mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos, kurias sumokėtų „Sodrai“, turi priklausyti dabartiniams pensininkams, nes trečdalis dabartinių pensininkų skursta“, – kalba R.Lazutka.
Jis pažymi, kad papildomų pinigų šioms pertvarkoms nereikėtų – priešingai, dėl to, kad valstybė nebefinansuotų antrosios pensijų pakopos ir biudžete būtų sutaupomi pinigai.
„Sodra“ negali turėti skolos
Profesorius teigiamai vertinama ir „Sodros“ skolos pervedimą valstybės biudžetui:
„Tai reikštų, kad „Sodra“ irgi sutaupytų pinigų, nes dabar dar „Sodra“ moka palūkanas nuo tos skolos. (…) Be to, pagal sumanymą ir pagal įstatymą „Sodra“ niekada neturėtų turėti jokios skolos. Jeigu nėra pinigų, tada turi priimti sprendimą, kad sumažintų išmokas – iš dalies tai buvo ir padaryta krizės metu, bet tai yra nepopuliaru“, – kalbėjo R. Lazutka.
Tad ekonomistas bendrai naujosios valdžios reformą vertina teigiamai: ir nors kai ką (pavyzdžiui, profesinius pensijų fondus, kuriuose darbdavys turėtų mokėti už darbuotojų dalį pensijos) įgyvendinti Lietuvoje būtų sunku, R. Lazutka tikisi, kad minėtos reformos bus įgyvendintos.
Papildomų pinigų neatsiras
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda buvo kur kas kritiškesnis reformos atžvilgiu: „Sodros“ skolos perkėlimas į valstybės biudžetą, pasak jo, tėra pinigų perdėjimas iš vienos kišenės į kitą, o pensijų sistemos reforma, pasak jo, gali visiškai išklibinti visos pensijų sistemos pamatus.
„Valstybės ir „Sodros“ biudžetai yra susisiekiantys indai, pati („Sodros“ biudžeto – red.) perkėlimo idėja reiškia, kad galima ir iškelti, ir įkelti (pinigus – red.), ir nuo to pati visuma nesikeičia, ar „Sodros“ biudžetas būtų perkeltas, ar neperkeltas. Dėl to sunku suvokti, kaip šita finansinė inžinerija bendrojo biudžeto pobūdžio galėtų sukurti kažkokią ekonomiją – iš to papildomi pinigai neatsiranda“, – kalba ekonomistas.
Pensijos rūmas susvyruos
Pasak jo, nustojus finansuoti antros pakopos pensijas „Sodros“ įnašais, kaip siūlo naujoji valdžia, atsiranda galimybė sutaupyti valstybės biudžete, tačiau lieka neaišku, ar tų paskatų, kurios numatytos trečiai ar ketvirtai pakopai pakaks, kad pensijų fondai pradėtų plėtotis sparčiu tempu.
„Bent jau iki šiol tokio proveržio pensijų sistemoje nematėme dėl objektyvių priežasčių – žmonės mūsuose dar negyvena tiek gerai, kad galėtų skirti didelę savo pajamų dalį, kad pasirūpintų savo pajamomis senatvėje. (...) Klausimas, ar atlikus šituos pakeitimus ir sukūrus paskatas trečiai (profesiniams fondams) ir ketvirtai pakopai (savanoriškiems kaupiamiesiems pensijų fondams) pakopai pakaks, kad žmonės atsisakytų savo vartojimo šiandien dėl stabilesnio vartojimo senatvėje. Klausimas yra retorinis, nes nepatikrinus praktikoje, labai sunku pasakyti, kad to pakaks. O gal nepakaks, ir bus viskas taip, kaip buvę.
Jei bus taip, kaip buvę, tada stiprų smūgį sudavus ir dabartinę antrą pakopą panaikinus – nebetekus galimybės formuoti pensijų fondus „Sodros“ įnašais – gali apskritai visas tas pensijų finansavimo rūmas stipriai susvyruoti ir tiesiog didelė dalis žmonių pasitiks pensiją taip ir nepasirūpinę ja kaip reikiant“, – kalbėjo G. Nausėda.
Nepasitenkinimo banga
Nors ekonomistas pažymi, kad ši reforma padėtų stabilizuoti „Sodros“ finansus ir nuimti tam tikrą finansinę naštą nuo valstybės biudžeto ir gal net sudaryti prielaidas šiandieninėms pensijoms didinti, tačiau ta dalis pensijų, kuri šiuo metu kaupiama kaip kaupiamoji dalis, po šių pertraukų gali sumažėti.
„Tada žmonės bus užklupti nepasiruošę, tada vėl bus eilė nepasitenkinimo ir politikams tai gali daryti spaudimą. Tokį spaudimą politikai dažniausiai supranta paprastai: jie didina „Sodros“ deficitą ir mėgina to deficito sąskaita kelti pensijas, ir tai dar daro prieš rinkimus“, – sako G. Nausėda.
Ekonomistas teigia, kad Lietuva jau išgyveno ir taip daug reformų, tad nuolatinis sistemos kaitaliojimas nesukuria pasitikėjimo pensijų sistemos dalyviams. Kada pasitikėjimo nėra, sako jis, visi gyvena šia diena ir nesirūpina ateitimi.
Sistemos pertvarka
Naujoji valdžia planuoja sukurti naują keturių pakopų pensijų sistemą. Pirmą pakopą sudarytų pagrindinė visiems vienoda ir automatiškai indeksuojama pensija būtų mokama iš valstybės biudžeto, ją finansuojant GPM ir kitomis mokestinėmis įplaukomis, antrą – „Sodros“ einamųjų mokėjimų pensija, sudaryta apskaitos vienetų pagrindu ir automatiškai indeksuojama, ji priklausytų nuo sumokėtų įmokų, be išmokų „lubų“. Antros pakopos pensija būtų finansuojama PDM lėšomis.
Trečiajai pakopai ketinama priskirti profesinę kaupiamąją pensiją, finansuojamą savanoriškomis darbdavio ir gyventojo įmokomis, kurioms nebūtų taikomi pajamų ir pelno mokesčiai. Anot programos rengėjų, šiuo metu ši grandis nėra išplėtota, todėl darbdaviai ir darbuotojai bus skatinami naudotis šia galimybe.
Ketvirtą pakopą sudarytų privati kaupiamoji asmens pensija, apjungianti dabartinę antrą ir trečią pakopas. Ši pensija būtų finansuojama asmens įmokomis, kurioms būtų taikomas papildomas NPD.