Laisvosios rinkos instituto ekspertas Žilvinas Šilėnas tv3.lt sakė pritariantis tam, kad mokesčių sistemą reikia supaprastinti, tačiau valstiečių būdas tai padaryti jam atrodo netinkamas.
„Mes turime daug geresnį būdą, kaip supaprastinti mokesčių sistemą: tiesiog sujungti darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokas tų dalykų nekaitaliojant. Pagal jų siūlymą, atsiranda žymiai didesnis gyventojų pajamų mokestis ir žymiai mažesnė „Sodros“ įmoka. Tai turi keletą pasekmių. Pirma, padidintas GPM turės nenumatytų pasekmių žmonėms, dirbantiems pagal verslo liudijimus, nes verslo liudijimo kaina pririšta prie GPM.
Jeigu dabar GPM lygus 15 proc., o pasidarys 29 proc., tai verslo liudijimas dvigubai pabrangs, nebent jie ir čia darys kažkokią pertvarką. Tai reiškia, kad mažajam verslui, pradedantiesiems verslininkams išaugs mokesčiai. Tad jie arba iš verslo pasitrauks apskritai, arba nueis į šešėlį.
Kitas dalykas, jeigu turime 29 proc. GPM, visos pajamos, gaunamos iš investicijų, akcijų, indėlių, pabrangs dvigubai. Klausimas, kas benorės investuoti Lietuvoje, jei mokesčiai investicijoms išaugtų dvigubai. Čia yra dvi numatytos pasekmės, apie kurias, manau, yra nepagalvota“, – kalbėjo Ž. Šilėnas.
Neatseks, kas kam priklausė
Vyriausybės programos projekte numatoma supaprastinti mokesčių skaičiavimo tvarką ir nustatyti du mokesčius – gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris apjungtų dabartinį GPM, privalomąjį sveikatos draudimo (PSD) ir dalį socialinio draudimo mokesčių, ir pensijų draudimo mokestį (PDM).
Konkretūs naujų mokesčių tarifai programoje nenurodomi, tačiau „valstiečių“ lyderiai žiniasklaidai yra minėję, kad naujasis GPM tarifas turėtų siekti 29 proc., o PDM tarifas – 9 proc.
Ž. Šilėnas kritikuoja įmokos „Sodrai“ prijungimą prie GPM. Pasak jo, dabar žmogus, mokantis daugiau įmokų „Sodrai“, gali tikėtis ir didesnių išmokų, tačiau dabar sistemą norima apversti:
„Dabar žmonės bent teoriškai gali reikalauti didesnių pensijų, pašalpų, kai sumoka dideles įmokas, o pagal naują sistemą, kai viską praktiškai sumoki per GPM, pinigai nueina į bendrą kasą – valstybės biudžetą, ir ten jau nieko neatseksi, kas tau priklauso, o kas ne“, – kalbėjo LRI prezidentas.
Tūkstantis eurų – turtuolis?
R. Karbauskio siūlymui gaunantiems didesnį kaip 1 tūkst. eurų atlyginimą (iki mokesčių) GPM tarifą didinti dar 4 proc. pašnekovas visiškai nepritarė.
„Tai yra visiškai neprotingas siūlymas. Taip būtų pripažįstama, kad žmonės, kurie Lietuvoje uždirba 1 tūkst. eurų, yra turtuoliai, kurie turėtų mokėti didesnį gyventojų pajamų mokestį. Palyginimui, JAV 33 proc. GPM siūloma mokėti gyventojams, kurie uždirba 112 tūkst. dolerių per metus. Jeigu Lietuvoje siūlytų didesnį GPM taikyti uždirbantiems daugiau kaip 100 tūkst. eurų, tada būtų galima žiūrėti ir diskutuoti, bet dabar... Visiškai tam nepritariu“, – kalbėjo Ž. Šilėnas.
Gyventojų apkrovimas mokesčiais
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tv3.lt sakė, kad naujosios valdžios siūlomos mokestinės reformos yra ne kas kita kaip mokestinės naštos gyventojams didinimas ir tokia reforma Lietuvai šiuo metu tikrai nėra pageidautina.
„Šiemet mažėjo ir tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje, ir emigracija padidėjo beveik 15 proc. Tokiame kontekste, kai iš Lietuvos bėga ir kapitalas, ir gyventojai, keista kalbėti apie mokestinės naštos didėjimą. Juolab, kad tūkstantis eurų yra tik šiek tiek daugiau nei minimalus atlyginimas išsivysčiusiose Europos Sąjungos šalyse. Teigti, kad normalu mokėti mažesnius mokesčius tik žemiau itin žemos kartelės uždirbantiems žmonėms, nežinau, ar yra labai gerai. Tai yra tam tikras įkalinimas labai žemų pajamų srityje. Ir tikrai tūkstantis eurų nėra tai, kas Lietuvoje leidžia jaustis normaliam viduriniosios klasės piliečiui“, – kalbėjo ekonomistas.
N. Mačiulis nurodė, kad mokesčių sistemos supaprastinimas yra gera idėja tol, kol supaprastinimo metu nepadidėja našta gyventojams.
„Lietuvai reikia paprastesnės mokesčių sistemos, nes dabar pajamų apmokestinimas yra labai komplikuotas, ir ta našta yra labai didelė. Mokesčių sistemos supaprastinimas ir mokestinės naštos mažinimas yra prioritetas, bet jei kiltų pagundų reformuojant tą sistemą padidinti mokestinę naštą, rezultatas būtų neigiamas – tikėtina, kad matytume neigiamus kapitalo srautus, išliekančią aukštą emigraciją, didesnį mokesčių vengimą ir šešėlinę ekonomiką. Šioje srityje eksperimentuoti tikrai nereikėtų“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Rizikingas kelias
Ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas nurodė, kad kol kas daryti išvadą, ar valstiečių ir socialdemokratų siūloma mokesčių reforma naudinga Lietuvai, yra anksti.
„Pasakymas, kad sujungsime mokesčius ir padidinsime GPM, neišskiriant, kaip jis bus taikomas, yra sudėtinga įvertinti. Vienas iš klausimų: kaip bus apmokestinami dividendai? Ar tai reiškia, kad vietoj 15 proc. bus apmokestinama 29 proc.? Kaip bus apmokestinamos kapitalo pajamos, kai yra parduodami verslai ir t.t.? Šiandien kol kas to pasakyti negalime. Mokesčių apjungimas ir paprastinimas kaip procesas yra sveikintinas dalykas, bet kam tie sujungti mokesčiai bus taikomi, reikia platesnio išaiškinimo ir realių projektų, kaip tai bus įgyvendinama. Tada bus galima tiksliai įvertinti, kur yra pliusai, kur minusai“, – kalbėjo specialistas.
Visgi M. Dubnikovas sukritikavo R. Karbauskio siūlymą didesnį GPM taikyti daugiau kaip tūkstantį eurų uždirbantiems gyventojams.
„Ši dalis tikrai yra pavojinga, nes tūkstantis eurų iki mokesčių tikrai nėra didelis atlyginimas. Europos masteliu mes net neartėjame prie jokių vidurkių, tad didindami mokestinę naštą mes įvesime slenkstinius mokesčius: ta prasme, jei žmogus artės prie tūkstančio eurų atlyginimo, bus tam tikri barjerai kelti atlyginimą virš 1000 eurų, ir tai gali lemti atlyginimo augimo stabdymą.
Daugiau kaip tūkstantį eurų šiuo metu Lietuvoje daugiausiai uždirba jaunų specialistų šeimos, kurios ir taip suneša didžiulę dalį mokesčių. Pavyzdys: septintadalis arba apie 15 proc. didesnius atlyginimus gaunančių žmonių Lietuvoje suneša pusę gyventojų GPM. Gaunasi taip, kad tie, kurie sumoka ir taip pusę visų pajamų mokesčio, turėtų būti dar labiau spaudžiami, ir dar labiau apmokestinami“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Nors ekonomistas nurodė, kad kol kas laukiama daugiau aiškumo iš naujosios valdžios, pagal turimą informaciją jam kyla įtarimas, kad norima paskatinti žmones nebetaupyti pinigų, nebekaupti senatvei.
„Šis kelias atrodo rizikingas ir galintis išbalansuoti sistemą, kuri jau gyvuoja daugiau nei dešimtmetį“, – kalbėjo jis.
Vyriausybės programos projekte numatoma, kad GPM būtų skaičiuojamas nuo visų asmens pajamų, išskyrus senatvės ir kitas pensijas, o PDM – nuo visų pajamų, išskyrus kapitalo ir investicijų pajamas, senatvės ir kitas pensijas. Nurodoma, kad GPM ir PDM bus skaičiuojami nuo viso automatiškai perskaičiuoto darbo užmokesčio, neskirstant jo į „darbuotojo“ ir į „darbdavio“.
