Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pagal gyventojams sukurtą kokybę, gerai vertino tas savivaldybes, kurios užtikrina gyventojams galimybę rinktis komunalinių paslaugų teikėjus, skatina konkurenciją, užtikrina efektyvų ir kokybišką švietimo bei transporto paslaugų teikimą, gyventojo galimybę rinktis gydymo įstaigą. Taip pat geresnė savivaldybė ta, kurioje mažiau gyventojų gauna pašalpas, nedarbo lygis žemesnis. Vienos savivaldybės kyla, kitose – gili stagnacija
Didelių pokyčių reitinge per metus nepastebėta, tačiau Lietuvos savivaldybių indekso vadovė Aistė Čepukaitė atskleidžia, kad tos savivaldybės, kurios sulaukia investicijų, pasižymi gera aplinka ir toliau ją gerina, o tuo tarpu tose, kur situacija yra bloga, toliau stagnuoja. Taip atsiranda skirtis ne tarp Vilniaus ir regionių, o tarp pačių savivaldybių.
Štai Ignalinos r. duomenyse pastebėsite daug nulių. Taip yra dėl to, kad ši vienintelė savivaldybė jau ne pirmus metus nesutinka dalintis duomenis, tad LLRI tenka remtis tik viešai prieinamais.
Vertinant komunalines paslaugas, o tuo pačių ir jų kainas pirmaujančiomis išskirtos - Pasvalio, Kėdainių, Radviliškio, Klaipėdos, Šilalės, Druskininkų, Vilkaviškio, Kauno, Birštono, Telšių rajonų savivaldybėse. Komunalinių paslaugų tiekimas patikimas privačiam sektoriui, tai leidžia manyti, kad vyksta laisva konkurencija.
Analizuojant ilgalaikių bedarbių, pašalpų gavėjų skaičių bei gydymo įstaigų pelningumą, sveikatos ir socialinė rūpybos skiltyje laimi Kauno, Marijampolės, Vilniaus, Kretingos, Neringos, Plungės, Klaipėdos, Telšių, Mažeikių, Rietavo rajonų savivaldybėse.
O štai geriausiai švietimo rezultatais bei bendrojo ugdymo mokyklose vienam mokiniai tenkančiu vidutiniu plotu pasižymi, Raseinių, Druskininkų, Tauragės, Marijampolės, Plungės, Kėdainių, Visagino, Mažeikių, Birštono, Palangos rajonų savivaldybėse.
Transporto srityje pirmauja Radviliškio, Druskininkų, Kauno, Lazdijų, Panevėžio, Prienų, Visagino, Rietavo, Alytaus, Kazlų Rūdos rajonų savivaldybėse. Įvertinti viešieji konkursai skirti kelių priežiūros veiklai, privačių vežėjų skaičius.
Iš duomenų matyti, kad itin žemą vietą, 0 balų už „Transportą“ surinko Birštonas. LLRI tai aiškina tuo, kad 2015 m. kelių priežiūros funkcijai vykdyti pasirinkti vidaus sandoriai, t. y. pirktos prekės/paslaugos iš savivaldybei priklausančių įmonių be konkurso. Tokios praktikos reikėtų atsisakyti, kadangi ribojamos konkurencinės sąlygos, galimai neskaidriai naudojamos biudžeto lėšos, rašo LLRI.
Pasak A. Čepukaitės indeksas sudarytas iš 60 rodiklių, dėl to pastebima, kad bendrajame reitinge savivaldybė gali būti aukštai, nors pagal tam tikras sritis aukštu vertinimu tikrai nepasižymi. Pabrėžiama, kad politinių sąsajų nerandama. Pažangumo lygis nepriklauso nuo to, kokios partijos nariai būtų išrinkti į tarybą ar merus.
„Kai kurių savivaldybių rezultatai tam tikrose srityse yra išskirtini, tačiau jei kitos sritys įvertintos blogai, viena sritis neištems. Padarėme atskiras komunalinio, švietimo, transporto, sveikatos sritis, kad žmonės galėtų lyginti pagal konkrečias, juos dominančias situacijas“, - sako A. Čepukaitė.
„Paskutinės vietos pasižymi tuo, kad jos nepritraukia arba pritraukia mažai investicijų. Žmonės iš ten išvyksta, turto valdymas neefektyvus. Iš esmės tendencija yra gera, pastebimai sumažėjo socialinės pašalpos gavėjų. Trys ketvirtadaliai savivaldybių sumažino savo skolą“, - konferencijos metu pridėjo LLRI prezidentas Ž. Šilėnas.
Indekso rodikliai yra dviejų rūšių – tie, kurie atspindi tiesioginę savivaldybės įtaką (kaip mokesčių tarifai), ir tie, kurie atspindi netiesioginę įtaką, t. y. parodo savivaldybės sprendimų rezultatyvumą. Pavyzdžiui, egzaminų balų vertinimas parodo, kokių rezultatų pasiekia savivaldybės organizuojama bendrojo lavinimo sistema, informuoja LLRI.
Gyventojų aplinkos vertinimo balas sudaro 50 proc. bendrojo įvertinimo.
39 proc. gyventojų aplinkos skilties sudaro komunalinės paslaugos. Geriau vertinamos savivaldybės, kurios šilumos, vandens, atliekų surinkimo, daugiabučių administravimo paslaugų teikimą patiki privačiam sektoriui, arba teikia nenuostolingai. Taip pat tos, kurios užtikrina galimybę tiekėjus pasirinkti patiems gyventojams ir taip skatina konkurenciją, pigesnį paslaugų teikimą. Tad atkreipiamas dėmesys į gyventojų sumokamus mokesčius.
34 proc. sudaro sveikata ir socialinė rūpyba. Geriau vertinamos savivaldybės, kuriose savivaldybei priklausančios gydymo įstaigos veikia nenuostolingai, taip pat jei veikia privačių pirminės sveikatos priežiūros centrų. Geresnis įvertinimas skiriamas toms savivaldybėms, kuriose mažiau nedirbančių ir pašalpas gaunančių žmonių. Vertinama 2015 m. natūrali gyventojų kaita, šildymo kompensacijas gavusių gyventojų dalis.
18 proc. – transportas. Geriau vertinamos savivaldybės, kurios susisiekimo paslaugas teikia bendradarbiaudamos su privačiu sektoriumi, skatindamos konkurenciją šioje srityje, nes tai užtikrina pigesnes paslaugas, informuojama LLRI tyrime. Taip pat teigiamai vertinamas viešųjų pirkimų atlikimas atvirais būdais (skelbiant), vykdant kelių priežiūros funkciją.
10 proc. – švietimas. Geriau vertinamos savivaldybės, kurios efektyviai naudoja infrastruktūrą bei kuriose moksleiviai pasiekia aukštesnių rezultatų.
Lentelėse apačiose pateikiamas bendras reitingas susumavus gyventojų, investicijų ir valdymo tyrimo dalis.
