Kaip rašoma „Citadele“ banko pranešime spaudai, daugiau nei trečdalis Lietuvos verslininkų ne tik susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, bet šią problemą mato ir kaip rimtą grėsmę verslui. Banko inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis“ rodo, kad sudėtingiausia situacija fiksuojama Vilniaus, Klaipėdos ir Utenos regionuose.
„Tyrimo duomenimis, bendrą situaciją mūsų šalyje verslininkai vertina gana gerai, tačiau yra rimtų problemų, kurios trukdo plėtoti veiklą ir net kelia grėsmę išlikimui konkurencinėje erdvėje. Ir viena rimčiausių – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, su kuriuo susiduria vis daugiau įmonių“, – sako „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė.
Jei 2017-aisiais kvalifikuotų darbuotojų stygiumi skundėsi 37 proc. verslininkų, šiemet tai kaip trukdį verslui įvardino jau 38,6 proc. apklaustųjų. Labiausiai kvalifikuotų darbuotojų trūksta Klaipėdos regione, kur šį faktorių kaip svarbiausią verslo problemą įvardino 50 proc. respondentų. Taip pat sudėtinga situacija Vilniaus regione, kur kvalifikuotų darbuotojų neranda 46 proc. verslininkų ir Utenos (43,5 proc.) bei Marijampolės (41 proc.) regionuose.
„Ši problema yra daug opesnė nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes būtent kvalifikuoti darbuotojai kuria aukštos pridėtinės vertės produkciją ir paslaugas, kas yra svarbiausias bet kurios išsivysčiusios ekonomikos variklis. Be to, tokie rodikliai, prieš plėtojant verslą Lietuvoje, vers užsienio investuotojus labai gerai apsvarstyti visas alternatyvas“, – sako G. Kubiliūnienė.
Pasak Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidento Sigito Besagirsko, Lietuvos įmonės su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu susiduria jau senokai, o kai kurie sektoriai, ypač logistikos ir statybų, be specialistų iš trečiųjų šalių jau neišgyventų.
„Jei norime, kad ekonomika vystytųsi ir toliau, turime supaprastinti leidimų atvykti dirbti kvalifikuotiems specialistams tvarką, nes kai kuriose srityse padėtis yra labai sudėtinga. Pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenantys vilkikų vairuotojai už dabar mokamą algą tiesiog nenori dirbti tokio sunkaus darbo ir dažnai renkasi net mažiau apmokamas, bet leidžiančias daugiau laiko praleisti su šeima veiklas“ – sako S. Besagirskas.
Darbo rinkai įtaką daro ir galimybė dirbti užsienyje. Pavyzdžiui, beveik 90 proc. Lietuvoje parengiamų slaugių ir auklių išvyksta dirbti į užsienį, kur šių specialybių darbuotojai turi gerokai patrauklesnes finansines sąlygas.
„Vertėtų apsvarstyti ir specialistų rengimo politiką. Parengiame architektų ir teisininkų perteklių, o kitose srityse jaučiamas darbuotojų trūkumas. Ar tikrai verta investuoti ten, kur rinka jau persotinta?“, – svarsto VPVA vadovas.
„Citadele“ inicijuotas tyrimas rodo, kad mažiausiai kvalifikuotų specialistų trūkumą jaučia Tauragės (30,4 proc.) ir Panevėžio (31,3 proc.) regionai, tačiau tai vis tiek didelis procentas nepatenkintųjų situacija.
Ieškant nekvalifikuotų darbuotojų, verslininkai didesnių sunkumų nemato ir nejaučia, kad tai gali tapti rimta problema. Tik 2 proc. verslininkų prognozuoja, kad per artimiausius 5 metus jų paieška gali tapti probleminė.
