Tačiau, jeigu tokios tendencijos tęsis ir toliau, Lietuvos ateitis gali ir nebūti tokia šviesi, kaip manyta iki šiol.
Antradienį Lietuvos ekonomikos padėtį ir galimas grėsmes aptarė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Keturios rizikos Lietuvos ekonomikai
„Finansų sistemai, kaip ir gyventojams ar verslui, tenka spręsti tiek besitęsiančius iššūkius dėl tebevykstančio Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių ir aukštos infliacijos, tiek ir visiškai naujus“, – komentavo G. Šimkus.
Jo teigimu, bankų sektorius Lietuvoje laikosi gana gerai. Jų pajamos iš suteiktų palūkanų toliau auga. Net ir pritaikius ką tik priimtą solidarumo mokestį, bankai esą toliau fiksuos pelnus.
Tačiau, kita vertus, anot Lietuvos banko vadovo, kai kurios rizikos mūsų šalyje gerokai išaugusios.
Pirma, tai ekonomikos sukrėtimo rizika mažėjančios prekybos, aukštos infliacijos ir išaugusių palūkanų normų aplinkoje.
„Jei išsipildytų sukrėtimo rizika ir ekonomika bei eksportas reikšmingai trauktųsi, mažėtų darbo vietų skaičius, tai paveiktų ir finansinio stabilumo būklę, įmonių ir gyventojų galimybes grąžinti paskolas“, – aiškino G. Šimkus.
Anot jo, kita rizika yra būsto ir komercinio NT nuosmukio rizika. Esą pabrangus skolinimuisi ir suprastėjus būsto įperkamumui, jo paklausa sumažėjo, o rinka pastebimai atvėso.
Metinis būsto kainų augimo rodiklis vis dar yra aukštas, būsto kainų lygis pernelyg nesikeičia nuo 2022 m. rudens. Tačiau, Lietuvos banko vertinimu, sklandus būsto rinkos sulėtėjimas šiuo metu nekelia didelio susirūpinimo ir netgi yra naudingas pačiai rinkai, padedantis grįžti į įprastesnes vėžes po didelio aktyvumo laikotarpio.
„Vis dėlto, jei išsipildytų neigiamas scenarijus, t. y. reikšmingai pablogėtų ekonomikos padėtis, išaugtų nedarbas ir reikšmingai sugriežtėtų finansavimo sąlygos, būsto ir komercinio NT rinkos galėtų patirti sukrėtimą“, – aiškino centrinio banko vadovas.
Jo teigimu, galima ir pasitikėjimo finansų sektoriuje sumažėjimo rizika dėl padidėjusios įtampos pasaulio finansų rinkose.
Galiausiai, pasak G. Šimkaus, egzistuoja reikšmingos kibernetinės atakos rizika vykstant karui.
Kibernetinių atakų skaičius reikšmingai padidėjo Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, o finansų sistema tampa vis dažnesniu šių atakų taikiniu, todėl vykstant karui sistemiškai svarbios kibernetinės atakos tikimybė tebėra padidėjusi.
Finansų įstaigoms būtina ir toliau stiprinti savo atsparumą kibernetinėms atakoms ir didinti investicijas į informacinių technologijų sistemų apsaugą.
Dar du iššūkiai
Lietuvos bankas šiemet įvardijo ir du iššūkius finansų sistemai.
Pirmiausia, itin sparčiai besiplečiantys elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų bei kriptoturto sektoriai turi toliau stiprinti savo brandą, ypač pinigų plovimo rizikos srityje, siekiant išvengti galimų sisteminių padarinių šalies finansų sistemos reputacijai.
Glaudus įvairių finansų įstaigų bendradarbiavimas bei kompetencijų didinimas gali padėti užkardyti rizikų pasireiškimą ir didinti sektorių atsparumą, o nauji Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai bei Reglamentas dėl kriptoturto rinkų prisidės prie tvaresnės sektorių plėtros.
Antras iššūkis – Lietuvos bankų sektoriui ir toliau yra aktuali ilgalaikė su klimato kaita susijusi rizika, kylanti dėl perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos.
Skolinimas pereinamojo laikotarpio rizikai jautriausiems sektoriams (transporto, apdirbamosios gamybos, žemės ūkio ir energijos tiekimo) 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 32 proc. ne finansų įmonių paskolų portfelio. Vangus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažėjimas kelia chaotiškos žaliosios pertvarkos scenarijaus išsipildymo tikimybę.
Pirmą kartą atlikta bankų sektoriaus jautrumo su klimato kaita susijusiai rizikai analizė rodo, kad papildomų priemonių taikymas, siekiant mažinti ŠESD emisijas, ilgainiui mažintų bankų sektoriaus patiriamus kredito nuostolius.