Parlamentarų įregistruotos įstatymo pataisos numato, kad tokių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys turėtų užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet neviršijant 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų. Tokį tikslą siūloma pasiekti iki 2026 m. birželio 30 d.
Jeigu Seimas pritartų, įmonių, kuriose sudaromos valdybos ir stebėtojų tarybos, vadovybės ataskaitoje turės būti pateikiama ir statistinė informacija apie lyčių atstovavimą jų vadovaujančiuose organuose. Taip pat reikės nurodyti priemones, kurių jau imtasi ar planuojama imtis tam, kad įmonės valdymo ir priežiūros organuose būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra ir priežastys, jeigu to nepavyko pasiekti.
Pasak P. Kuzmickienės ir A. Syso, šis reikalavimas palies tik dideles įmones, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Jų nuomone, įstatymo pataisos prisidės prie didesnio moterų atstovavimo ekonominių sprendimų priėmime, skaidresnio atrankos proceso įmonėse, informacijos apie lyčių balansą viešinimo. Tikimasi, kad jas priėmus, didelės įmonės bus paskatintos nusimatyti priemones ir formuoti politiką, kuri atsižvelgia į lyčių lygybę.
Parengti projektą parlamentarus P. Kuzmickienę ir A. Sysą paskatino nepakankamas moterų atstovavimas didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose.
„European Women on Boards“ duomenimis, Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse moterys sudaro tik nedidelę dalį įmonių valdybų narių – 2022 m. duomenimis, tik 27,5 proc. visų ES valstybėse narėse įsteigtų ir veikiančių įmonių valdybų narių yra moterys. Tuo tarpu Lietuva šiuo klausimu atsilieka nuo ES vidurkio – Lietuvoje įmonių valdybose moterys sudaro tik 22,3 proc. narių“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Remiantis „Registrų centro“ duomenimis, per pastaruosius 7 m. moterų skaičius vidutinėse ir didelėse įmonių valdybose išaugo tik 3 proc., o įmonių vadovių pareigose – vos 1 proc.
„Einant toliau tokiais pačiais tempais, prireiks daugiau nei trijų dešimtmečių pasiekti visišką lyčių balansą įmonių valdybų narių gretose“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jame taip pat pažymima, kad norint pasiekti lyčių lygybę, reikia laikytis visapusiško požiūrio, kuris apimtų taip pat moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo mažinimą.
Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų šių metų gruodžio 1 d. Jas rengiant buvo konsultuotasi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistais.
Šiuo metu įstatymas numato, kad didelės įmonės vadovybės ataskaitoje turi teikti ir informaciją apie įgyvendinamą įvairovės politiką. P. Kuzmickienės ir A. Syso nuomone, toks teisinis reguliavimas nėra pakankamas, nes įmonės neatskleidžia pakankamai duomenų, siekiant įgyvendinti lyčių balansą jų valdybose ir stebėtojų tarybose.
Parlamentarai mano, kad priėmus įstatymo pataisas, sąvoka „įvairovės politika“ būtų teisiškai aiški. Įvairovės politika – veiksmai, kurių imamasi, siekiant asmenų įtraukties, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, sveikatos būklės, ketinimo turėti vaikų, įvaikių, globotinių, rūpintinių, santuokinės ir šeiminės padėties.
Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo pakeitimo projektas parengtas, siekiant į nacionalinę teisę perkelti 2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių.
