Europos ekonomikai trypčiojant vietoje, ECB (Europos centrinis bankas) jau ėmėsi rimtesnių priemonių jai gaivinti. Domėjomės, kokią įtaką jos turės ir Lietuvos ekonomikai.
Siekdamas išjudinti infliaciją, ECB praėjusią savaitę paskelbė nusprendęs 0,15 proc. sumažinti bazinę palūkanų normą iki 0,05 proc. Taip pat paskelbta, kad nuo spalio bus pradėta supirkinėti nefinansinio sektoriaus aktyvus, taip siekiant suteikti verslui lengvesnį priėjimą prie pinigų. Ne itin linksmai nuteikia ir tai, kad ECB šiems metams nuo 0,7 proc. iki 0,6 proc. sumažino infliacijos prognozės rodiklius, pakoreguotos ir BVP augimo prognozės šiems ir kitiems metams – atitinkamai 0,9 ir 1,6 proc.
Banko „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis, komentuodamas tokius ECB veiksmus, teigė, kad jie rodo, jog daug rimčiau pradėta žiūrėti į defliacijos riziką. „Matoma didelė grėsmė, susijusi su ilgalaike Europos ekonomikos stagnacija“, – kalbėjo ekonomistas. Pasak jo, taip tikimasi atgaivinti Europą didinant pinigų pasiūlą ir siekiant aktyvinti kreditavimą.
Įžvelgia desperaciją
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė ECB sprendimuose įžvelgiantis net tam tikrą nusivylimą. „Akivaizdu, kad nesiimant jokių priemonių beveik neįmanoma sustabdyti neigiamų tendencijų, kurios vis labiau ryškėja“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas. Ekonomistas pabrėžė, kad imtis griežtesnių priemonių jau būtina, nes to nedarant kyla rizika, kad euro zona gali patirti gilų, sąstingį, kuris gali trukti net dešimtmečius.
Galimybės eksportuotojams
N.Mačiulis, samprotaudamas, kaip ECB sprendimai gelbėti euro zoną gali paveikti Lietuvos ekonomiką, teigė, kad pingant eurui, ypač JAV dolerio atžvilgiu, atsiranda papildoma paskata Lietuvos, taip pat ir ES eksportuotojams, didina galimybes parduoti savo produkciją už ES ribų. „Pingantis euras didina euro zonoje pagamintų prekių konkurencingumą“, – aiškino N.Mačiulis.
G.Nausėda teigė, kad Lietuvos eksportuotojams vis dėlto nereikėtų puoselėti pernelyg daug vilčių. „Lietuva palyginti nedaug prekių eksportuoja už dolerius, ypač turint omenyje, kad Rusija – viena mūsų eksporto šalių, kur buvo atsiskaitoma doleriais, tampa uždara“, – priežastis aiškino G. Nausėda.
Nauda neaiški
Jis pabrėžė, kad nors ir egzistuoja tokios didelės rinkos kaip JAV ar Pietryčių Azija, vis dėlto pastarosios nėra svarbiausios Lietuvos rinkos.
„Kita vertu, mes daug prekių importuojame už dolerius. Tai jeigu lito kursas JAV dolerio atžvilgiu smunka, atsiranda tam tikra infliacija energijos išteklių srityje“, – teigė ekonomistas. Jis atkreipė dėmesį, jog Lietuvos eksporto geografinė struktūra yra tokia, kad euro silpnėjimas duos mažiau naudos negu, tarkim, Vokietijai.
„Ši šalis daug produkcijos eksportuoja į šalis, kuriose atsiskaitoma doleriais“, – pasakojo G.Nausėda. Pasak jo, jeigu ECB taikomos priemonės padės atgaivinti euro zonos ekonomiką, tuomet, žinoma, iš Lietuvos taip pat bus perkama daugiau lietuviškų prekių. „Tuomet galima tikėtis Lietuvai palankaus rezultato“, – sakė jis.
Koreguoja prognozes
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas apie Lietuvos ekonomikos ateitį kalbėjo nelabai optimistiškai. Po Frankfurte ECB surengtos spaudos konferencijos jis žurnalistams teigė, kad Lietuvos BVP augimo prognozės vėl bus keičiamos. „Įvertinus visus ekonomikos rodiklius ir visas rizikas, BVP augimo prognozės bus koreguojamos į neigiamą pusę“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos bankas šių metų gegužę taip pat buvo sumažinęs BVP augimo prognozes šiems ir ateinantiems metams. Šiems metams BVP augimo prognozė buvo sumažinta nuo 3,6 iki 3,3 proc., kitiems metams – nuo 3,8 iki 3,6 proc.
Pajamos didėja greičiau
V.Vasiliauskas, kalbėdamas apie euro įvedimo įtaką infliacijai, teigė, kad svarbiausia, jog realiosios Lietuvos gyventojų pajamos didėja greičiau nei kyla kainos.
„Dėl kainų ir pajamų didėjimo yra labai daug spekuliacijų“, – pabrėžė jis. Be to, ECB vadovas Mario Draghis spaudos konferencijoje praėjusią savaitę džiaugėsi naujausiais Lietuvos ekonomikos rodikliais. Vis dėlto ECB vadovas ragino Lietuvą išlaikyti tinkamą fiskalinę politiką.
Jau pradėjo darbą
V.Vasiliauskas rugpjūčio mėnesį jau pradėjo darbą ECB valdančioje taryboje. Lietuvos atstovas pirmą kartą dalyvavo svarbiausius ECB sprendimus priimančioje taryboje, kuri nustato palūkanas, formuoja euro zonos pinigų politiką, numato veiklos gaires, užtikrinančias Eurosistemai pavestų užduočių įgyvendinimą.
„Kartu su kvietimu prisijungti prie euro zonos Lietuvai suteikiamas balsas aukščiausioje ECB valdymo struktūroje, kuri formuoja pinigų politikos kryptis ir priima sprendimus dėl palūkanų. Šie sprendimai turi įtakos valstybės, verslo ir gyventojų skolinimosi kainai“, – aiškino V.Vasiliauskas. Jo teigimu, laikotarpis iki kitų metų sausio 1 d., kai Lietuva, tapusi 19-ąja euro zonos nare, įgis sprendžiamojo balso teisę, bus išnaudotas pasirengti visateisei narystei.
Lietuvai tapus euro zonos nare, naujovių neišvengs ir valdančiosios tarybos. Tuomet nacionalinių bankų vadovai bus suskirstyti jau į 2 grupes – pirmoje bus 5 nacionalinių centrinių bankų vadovai su 4 balso teisėmis, antroje likusių šalių nacionalinių centrinių bankų vadovai dalysis 11 balso teisių, o Vykdomosios valdybos nariai turės nuolatinę balso teisę. Be to, valstybės į grupes bus skirstomos pagal BVP ir finansų sektoriaus dydį.
Giedrė Sankauskaitė
