Po atviro balsavimo, vykusio naujienų portale ir BETA Facebook" puslapyje, daugiausiai visuomenės simpatijų pelnė Energetikų g. 11, Šiauliuose atnaujintas gyvenamasis namas. Tuo tarpu komisijos balsus susirinko daugiabutis iš Marijampolės, Kosmonautų g. 2. Šiais metais projektus vertino įvairių sričių ekspertai, siekiant, jog kiekvienas įgyvendintas projektas būtų įvertinantis atsižvelgiant į kuo daugiau kriterijų: energinį efektyvumą, architektūrinius sprendimus, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, indelį į aplinkos tausojimą, bendruomeniškumą, projekto indėlį į platesnį gyvenamosios aplinkos atnaujinimą (gatvėje, rajone).
Komisiją sudarė specialistai iš Lietuvos ir užsienio: Knut Holler, Būsto iniciatyva Rytų Europai (IWO) valdybos pirmininkas (Vokietija), dr. Giedrius Šiupšinskas, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas, dr. Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas, Būsto rūmų bei Aplinkos ministerijos atstovai.
Iš kitų kandidatų išsiskyrė inovatyviais sprendimais
Ekspertų komisija laimėtoju išrinko daugiabutį, kuris išsiskyrė inovatyviu požiūriu į renovaciją – pasiekti aukštus energinio efektyvumo rodiklius pavyko ne tik dėl tradicinių, bet ir alternatyvių energijos šaltinių įdiegimo. Daugiabučio atnaujinimo darbų metu buvo įgyvendintos pagrindinės energiją taupančios priemonės, tokios kaip apšiltintos sienos ir stogas, pakeisti langai, įstiklinti balkonai, pakeista šildymo sistema) ir papildomi sprendimai – įrengta geoterminė bei saulės kolektorių šildymo sistema. Taip pat projekto įgyvendinimo metu dar buvo sutvarkyta teritorija aplink namą, o gyventojai artimiausiu metu planuoja kreiptis į savivaldybę dėl lėšų automobilių aikštelei plėsti.
Iki renovacijos šiame daugiabutyje vienam kvadratiniam metrui apšildyti reikėjo 140,19 kWh energijos, o dabar tik 24,71 kWh. Šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio išmetimas į aplinką per metus sumažėjo 94,6 tonomis.
Gerina ir gyvenimo kokybę
„Šiais rinkimais mes siekiame visuomenę supažindinti su kita renovacijos puse ir parodyti, jog tai nėra tik apšiltintos ir perdažytos sienos, nauji langai ir stogas – atsinaujinus daugiabutį esmės gerėja gyvenimo kokybę. Vienu iš nugalėtojų paskelbtas Marijampolėje esantis daugiabutis, kuris atskleidžia visus galimus renovacijos privalumus: nuo aukščiausių energinio efektyvumo rodiklių, inovatyvių energijos šaltinių panaudojimo iki kompleksinio požiūrio atnaujinant gyvenamąją aplinką“, – pasakoja BETA direktorius Valius Serbenta.
Kiekvienas renovuotas daugiabutis – unikalus
Kiekvienas šių metų rinkimų sąraše buvęs daugiabutis prieš renovaciją turėjo skirtingų poreikių ir problemų, dėl to pristatytos jų istorijos – skirtingos, tačiau jas visas vienija padidėjęs energinis efektyvumas ir pagerėjusi gyvenimo kokybė gyvenamuosiuose namuose.
Pasak V. Serbentos, pagrindinių renovacijos privalumų sąrašą praplečia ir daugiausiai šalies gyventojų simpatijų sulaukęs Šiaulių daugiabutis, kuriame po renovacijos gerokai pasikeitė gyvenimo kokybė, išaugo nekilnojamojo turto vertė bei tris kartus sumažėjo energijos suvartojimas.
Daugiau nei 60 metų skaičiuojantis pastatas prieš atnaujinimo darbus buvo E energinio efektyvumo klasės, o vienam kvadratiniam metrui apšildyti reikėjo 408.52 kWh energijos. Po programos įgyvendinimo šis skaičius sumažėjo daugiau nei 3 kartus – iki 124.69 kWh vienam kvadratiniam metrui, o tai leido pasiekti aukštą, C energinio efektyvumo, klasę.
Gerosios praktikos pavyzdžiai atskleidžia renovacijos naudą
Valius Serbenta, BETA direktorius, pastebi, jog rikimuose dalyvavusių projektų istorijos gyventojams padeda susipažinti ir geriau suprasti esminius namo atnaujinimo privalumus – nuo sutvarkytos gyvenamosios aplinkos aplink pastatą iki mažesnių šildymo sąskaitų.
„Tiek inžinerine, tiek moraline prasmėmis pasenusių daugiabučių atnaujinimo programa yra svarbi visos valstybės mastu, jos poveikis apima daugybę sričių. Žvelgiant į šį procesą iš kasdieninio konteksto dažniau gyventojai pastebi gražesnius namus ar mažesnes šildymo sąskaitas, tačiau ilgalaikėje ir platesnėje perspektyvoje renovacija yra daugiau: ji prisideda prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo, gyventojų gerovės kūrimo bei šalies energetinės nepriklausomybės didinimo“, – pabrėžia V. Serbenta.
