INVL prognozavo, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 0,5 proc., o kitąmet BVP turėtų augti 1,8 proc.
Po sėkmingos pastarųjų metų plėtros, Lietuvos ekonomika šiemet ir kitąmet mažina tempą ir vystysis lėčiau nei potencialiai galėtų. Skaudžiausiai pokyčius išgyvena eksportuojantys sektoriai, ypač apdirbamoji gamyba. Vangesnė ir cikliškai jautresnių į vidaus rinką orientuotų sektorių raida.
„Kertinės Lietuvos eksporto rinkos Vakaruose prie aukštų palūkanų normų aplinkos prisitaiko palaipsniui. Po pandeminiais pinigais sulaistytų 2020-2022 m., įmonės ir gyventojai išsivysčiusiose šalyse susiduria su radikaliai kitokia ekonomine realybe. Mažėjantis likvidumas, rekordines aukštumas pasiekusios palūkanų normos, siaurėjančios kredito galimybės, kritusi investicijų ir vartojimo paklausa bei didėjantis taupymas nėra augimui palanki aplinka“, – pastebėjo INVL vyriausioji ekonomistė.
Dėl šių priežasčių, pasak finansų ekspertės, nuo Europos Sąjungos plėtros ir importo apetito priklausomai mažai atvirai Lietuvos ekonomikai tenka lėtinti apsukas. Svarbiausio eksportuojančio sektoriaus – apdirbamosios gamybos – pagamintos produkcijos apimtys traukiasi nuo pernai metų pavasario, kapitalo panaudojimo lygis yra smukęs netgi žemiau nei per pirmąjį karantiną 2020 m., o sandėliuose kaupiasi pagamintos produkcijos atsargos.
Karas Izraelyje ir didesnės naftos kainos
INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad karas Izraelyje gali atnešti neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, išaugusias naftos kainas.
„Dabartinis konfliktas artimuosiuose rytuose, kuomet teroristai užpuolė Izraelį. O teroristus palaiko Iranas ir, matyt, netiesiogiai Rusija, gali diktuoti didesnes naftos kainas. Arabų pusiasalis svarbus naftos šaltinis.
Žinoma priklauso, ar karas išplis, o gal Izraelio atsakas bus toks stiprus, kad užgniauš teroristų invaziją. Šiuo metu vyrauja didelis neapibrėžtumas. Tačiau yra scenarijų, kurie būtų neplankūs“, – pastebėjo ekonomistė.
Anot jos, naftos rinka geopolitiškai yra nestabili.
„Kariniai konfliktai ir iššaukia naftos krizes. Šiuo atveju Iranas valdo svarbų sąsiaurį, per kurį keliauja reikšminga dalis naftos į kitas pasaulio šalis.
Naftos rinka jau dabar yra išbalansuota. OPEC kartelis yra prisukęs naftos kranelius. Neduoda pakankamai pasiūlos rinkai, todėl naftos kainos buvo pakilusios, siekė 97 dolerius už barelį. Ir tai paaštrėjus konfliktai gali būti dar ne viršutinė riba“, – įspėjo I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, pastaraisiais metais, kai prasidėjo karas Ukrainoje, naftos trūkumą kompensavo Iranas.
„Dabar, kuomet atsivėrė dar vienas stiprus konfliktas, kiekvienas su naftos ribojimu susijęs sprendimas gali pasiekti ir paveikti Vakarų valstybes.Be to, ši situacija labai palanki Rusijai
ir visai nepalanki Ukrainai. Rusijai aukšta naftos kaina yra tiesioginiai pinigai į biudžetą ir karo finansavimas. Rusiškos naftos Urals kaina priartėjo prie vakarietiškos Brent. Rinka vis mažiau atsiriboja nuo rusiškos naftos, yra šalių, kurios importuoja rusišką naftą“, – atkreipė dėmesį I. Genytė-Pikčienė.
Lietuvos eksporto rinkas veikia ne tik cikliniai išbandymai
Ekonomistė atkreipia dėmesį, kad svarbiausios Europos Sąjungos ekonomikos susiduria ne tik su cikliniais aukštų palūkanų normų, smukusio vartojimo ir vangesnės investicijų paklausos iššūkiais.
„Europa nėra pajėgi apsirūpinti vietinėmis pramoninėmis žaliavomis, daug kritinių žaliavų tenka importuoti, o tai didina regiono pažeidžiamumą pasaulyje ryškėjant deglobalizacijos ir geopolitinės poliarizacijos tendencijoms“, – pastebi I. Genytė-Pikčienė.
Europos Sąjungos konkurencingumui grasina subsidijų karai, kuriuos nebyliai vykdo didžiosios pasaulio ekonomikos. Siekdamos sustiprinti vietines žaliosios energetikos ir pažangios pramonės pridėtinės vertės grandines, jos pervilioja verslus ir parama vietinėms įmonėms veikia kainas rinkoje.
Metas, kai stveriamasi finansinės pagalvės
Energinga pastarųjų metų Lietuvos ūkio plėtra leido sukaupti finansinių atsargų ir tinkamai pasiruošti sunkesniems laikams. Dėl aukšto įmonių pelningumo, kylančių atlyginimų ir pajamas auginančios kontraciklinės fiskalinės politikos neigiamos tendencijos paveikė tik kai kuriuos sektorius ir neįgauna platesnio masto.
„Lietuva bent jau ciklinių išbandymų tiesiąją yra pajėgi atlaikyti be rimtesnių iššūkių. Įmonės geba lanksčiai prisitaikyti prie pokyčių ir išsaugoti darbuotojus, gyventojai stebina palankiais lūkesčiais ir finansiniu atsparumu“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė pastebėjo, kad tokiomis aplinkybėmis privačių investicijų trūkumą iš dalies padengia viešosios investicijos. Pavyzdžiui, cikliškai jautriam statybos sektoriui energijos įlieja tinkamu metu didesniais mastais ekonomiką pasiekiančios ES investicijos į inžinerinę infrastruktūrą.
„Šiemet gyvenamosios statybos darbų apimtys buvo 4,9 proc. mažesnės nei prieš metus. Komercinio nekilnojamojo turto statybos darbų augimas irgi išsikvėpęs. Vis dėlto, statybų sektoriaus veiklą palaiko viešosios investicijos – tą galima matyti iš sparčios inžinerinių statinių plėtros. Be struktūrinės paramos, kitais metais ekonomikos smagračius suteps ir biudžete suplanuotos gausesnės ES Atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo lėšos“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Kitąmet lietuvių perkamoji galia atsities
INVL ekonomistė pastebėjo, kad nepaisant kai kurių sektorių sunkumų, darbo rinkos pulsas išlieka aukštas, o atlyginimų augimas – spartus.
Imigrantams iš Ukrainos įsiliejant į Lietuvos darbo rinką, darbo jėgos gretos gausėjo. Dėl šių aplinkybių ir pavienių masinių atleidimų nuosmukį patiriančiose pramonės šakose nedarbo lygis pavasarį pašoko iki 7,6 proc., tačiau tik trumpam. Jau vasarą šis rodiklis ir vėl sugrįžo į iki pandemijos stebėtą 6 proc. lygį.
INVL prognozėmis, vidutinis nedarbo lygis šiemet sudarys 6,7 proc., o kitais metais – 7 proc.
„Lietuvoje yra struktūrinių darbuotojų trūkumo problemų, tad susidariusį darbo jėgos pasiūlos perviršį ekonomika netrunka absorbuoti. Žinodami, kaip sunku prireikus rasti darbuotojų ir kaip ilgai kartais trunka darbo jėgos paieškos, net ir sudėtingesniais laikais darbdaviai stengiasi specialistus išlaikyti“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Nepaisant lėtesnio ekonomikos vystymosi ir iššūkių kai kuriuose sektoriuose, atlyginimų augimas išlieka spartus. „Sodros“ duomenimis, vasarą darbo užmokestis per metus vidutiniškai ūgtelėjo apie 14 proc. ir jau gerokai lenkė atslūgstančios metinės infliacijos tempus.
INVL prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 9 proc., o kitąmet sudarys tik 2,5 proc. Tuo tarpu, vidutinis bruto darbo užmokestis šiemet išaugs 12 proc. per metus, o kitąmet – 7 proc.
Atlyginimų augimą ir kitąmet skatins Vyriausybės sprendimai 10 proc. kelti mėnesinį minimalų darbo užmokestį, net 20 proc. padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir gerinti atlygį viešojo sektoriaus darbuotojams.
„Šie su kitų metu biudžetu tvirtinami sprendimai net ir sunkesniais laikais neleis darbo užmokesčio augimui išsikvėpti ir padės atkurti dėl infliacijos šoko nukentėjusią gyventojų perkamąją galią. Vis dėlto, dėl vangesnės paklausos ir atsitraukiant infliacinių pajamų bangai, ne visos įmonės galės išlaikyti spartų darbo užmokesčio didinimo tempą“, – tvirtino I. Genytė-Pikčienė.
Palūkanų normas aukštumose kurį laiką laikys paslaugų infliacija
Pernykštis žaliavų ir prekių infliacijos šokas išsikvepia, tačiau paskui jį kurį laiką drieksis ir aukštesnės paslaugų infliacijos šleifas, pastebėjo ekonomistė.
„Įsibėgėjus atlyginimų augimui euro zonos šalyse, pagreitį įgavo paslaugų infliacija, nes paslaugų kainodaroje darbo sąnaudos sudaro itin reikšmingą dalį. Europos centrinis bankas pabrėžia šias grėsmes, dėl to greito atsitraukimo nuo palūkanų normų viršukalnės nežada. O finansų rinkų dalyviai tikisi, kad palūkanų normos pradės mažėti kitų metų viduryje“, – paaiškino ekspertė.
Pasak ekonomistės, išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse įmonių ir gyventojų įsiskolinimo kredito įstaigoms lygis yra gerokai aukštesnis, tad ryškesnė ir išaugusių palūkanų normų įtaka ekonomikai.
„Galime pasidžiaugti, kad Lietuva šiam priešpriešiniam vėjui yra gerokai atsparesnė. Tiek privatus, tiek viešasis sektorius yra tarp mažiausiai įsiskolinusių Europos Sąjungoje. Eurostat duomenimis, būstą su kreditu yra įsigiję tik apie 17 proc. visų gyventojų“, – Lietuvos ekonomikos atsparumo pranašumus vardino ekonomistė I. Genytė-Pikčienė.
Iš kur tada pinigai,iš dangaus?
