Mažytė nuo Europos žemyno nutolusi Islandija kaip jokia šalis pajuto pasaulio finasų krizės smūgius. Dar prieš kelis mėnesius klestėjusi šalis atsidūrė ties valstybės bankroto riba, rašo „Respublika“.
Žmonės nori savo pinigų
Hannai Hrefnudottir diena prasideda prastai. Interjero dizainerė anksti atsistojo į eilę prie „Glitnir“ banko Reikjaviko centre ir prie langelio atsidūrė viena pirmųjų. Ji kalbėjo, maldavo, kovojo – ir pralaimėjo. Pinigų negaus – nė vienos kronos. 43 metų moteris norėjo iš asmeninės taupomosios sąskaitos pasiimti 500 tūkst. Islandijos kronų (prieš du mėnesius tai dar buvo apie 4000 eurų) ir 60 tūkst. dolerių iš sąskaitos užsienio valiuta.
„Noriu pinigus pasiimti namo, – sako H.Hrefnudottir, – nebetikiu nė vienu Vyriausybės žodžiu, gauname vien neteisingą informaciją“.
Dizainerė daug metų taupė keturiems vaikams ir verslui. Ji pasirinko paprastas taupomąsias knygeles su įstatymais numatytomis palūkanomis, apie rizikingas investicijas nieko nenorėjo girdėti. Ji norėjo jaustis saugi. O dabar štai!
Kai ministras pirmininkas Geiras Haarde per televiziją kreipdamasis į tautą pirmą kartą prabilo apie galimą valstybės bankrotą, ji sureagavo iškart. Nuo tada ji kasdien bando išgelbėti bent kiek pinigų.
Ir niekas nežino, kas bus rytoj. Nebepavyksta nė tokios gudrybės, kaip santaupas iš sąskaitų perskirstyti šeimos nariams arba prie kasos langelio eiti įvairiuose banko filialuose.
Tačiau H.Hrefnudottir rytoj vėl ateis. Ir poryt. Tol, kol pinigai atsidurs namuose, kur yra talpus ir tvirtas seifas, sako ji, rankomis ore piešdama kubą. O vagystė arba gaisras? „Viskas geriau nei bankas!“
Prisižaidė...
Kai krizė sujudino finansų sistemą, o dabar jau ir visą valstybę, kurioje gyvena 320 tūkst. gyventojų, čia tvyro įtempta ir net paniška atmosfera. Vyriausybė ėmėsi kontroliuoti tris didžiausius bankus: iš pradžių „Landsbanki“ ir „Glitnir“, o dabar netikėtai ir svarbiausią banką „Kaupthing“.
Taip išsisklaidė daugelio paskutinė viltis išbristi iš balos daugmaž sausiems, nes „Kaupthing“, narsiai traukęs per pusę Europos ieškoti grobio, turėjo palyginti solidaus ir sėkmingo reputaciją: naudodamiesi abejotinomis finansavimo gudrybėmis, bankininkai įsigydavo vis naujų kreditų įstaigų, parduotuvių ir prekybos tinklų.
Šių sandorių pagrindas buvo „įsiskolinimo investavimas“, kaip teigia verslo konsultantas Pallas Pallsonas: jį ilgai palaikė neišsenkami tarptautiniai kreditai ir neaiškus kapitalas – sniego gniūžtės sistema.
Kai finansų krizė po Jungtinių Amerikos Valstijų apėmė ir Europą, sistema žlugo. Kiti bankai nebenorėjo ilgiau finansuoti įtartinų kreditų, nors islandai veikė ne rizikingiau už kitus, kaip bando raminti premjeras G.Haarde. Blogai tik tai, kad Islandijoje trys privatūs bankai sudaro beveik visą šalies finansų sistemą. Dabar tikrai gresia valstybės bankrotas.
Užsienio investuotojai, kurie buvo masinami rėksmingomis terminuotų indėlių su palūkanomis iki 6,1 proc. reklamos kampanijomis, baiminasi dėl privačių indėlių, firmos – dėl likvidumo, namų savininkai – dėl finansavimo planų.
Islandijos krona krenta laisvu kritimu, niekas šiuo metu nežino jos tikrojo kurso. Infliacija šoktelėjo beveik 14 proc., kreditų palūkanos išaugo iki 15 ir net daugiau procentų. Mažėja darbo vietų, auga baimė, plinta depresija, o be visa to islandai dar turi kęsti pašaipas, kad priima milijardinę Rusijos paramą.
„Landsbanki“ ketina atleisti 500 iš 1,5 tūkst. savo darbuotojų, „Glitnir“ 400, „Kaupthing“ galbūt 1 tūkst.
Lenkai savo laimės nerado
„Tiesiog neįsivaizduojame, kas bus“, – sako Baastyanas Bajeris, su žmona Ilona Najdek tuščiomis nueidamas nuo banko langelio.
Susitaupytas 500 tūkst. kronų jie norėjo pakeisti į eurus, nepaisydami labai nepalankaus kurso. „Nors prarandame labai daug, bet tai vis geriau nei šis netikrumas“, – sakė vyras.
Abu jauni lenkai į Islandiją atvyko prieš keletą metų. Visus metus jie pinigus nešė į banką, dabar jiems jų reikia: Ilona netrukus turi gimdyti ir pinigų nebepakanka sąskaitoms apmokėti. Bankas atsisako pervesti pinigus į sąskaitas jų tėvynėje, šiuo metu jie gali gauti 360 eurų, ne daugiau. Galbūt jiems teks grįžti ir vaiką gimdyti Lenkijoje.
Nudegė net žinantys
Islandijos ekonomikos stebuklą sužlugdė jaunoji finansinių žongliruotojų karta. Ji pasinaudojo pakiliomis nuotaikomis jaunoje finansų rinkoje su vos prieš 10 metų privatizuotais bankais – viskas atrodė įmanoma.
Verslo konsultantas P.Pallsonas pasijuto tarsi nublokštas tūkstantį metų atgal, į laikus, kai vikingai iš Islandijos traukdavo užkariauti ir apiplėšti pasaulio. „Ir jiems sala buvo per maža, čia nebuvo įmanoma įgyvendinti svajonių“, – sako jis.
P.Pallsonas žino, ką sako. Ekonomistas pats ne vienus metus sukosi šioje rinkoje ir drąsiai investuodavo į aukštųjų technologijų firmas ir telekomunikacijų įmones.
Kai sprogo informacinių technologijų burbulas, jis viską prarado, net namą, jam teko pradėti iš pradžių, o dabar jis domisi tik nerizikingomis firmų akcijomis. „Didieji bankai galiausiai tapo nekontroliuojamo lošimo svaigulio aukomis“, – mano jis.
Pagal „Der Spiegel“ parengė Milda Kunskaitė
