Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta ir jau įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 17:2010 „Maisto papildai“, kuri pakeitė beveik septynis metus galiojusį analogišką dokumentą.
Specialistai pažymi, kad naujoji higienos norma atspindi nuolat kintančią maisto papildų teisinę situaciją tiek Europos Sąjungoje, tiek ir Lietuvoje, tačiau kartu reiškia nusivylimą, kad dokumentą Sveikatos apsaugos ministerija parengė nesikonsultuodama su maisto papildų sektoriuje dirbančiais subjektais.
„Mūsų asociacijos patirtis tikrai galėjo padėti Sveikatos apsaugos ministerijos specialistams parengti teisiniu požiūriu tobulesnę higienos normą. Tai jau esame ne kartą įrodę dalyvaudami ruošiant kitus dokumentus“, sako Savigydos pramonės asociacijos (SPA) vykdomasis direktorius Edvinas Butkus. Asociacijai priklauso dešimt didelių Lietuvos ir užsienio kapitalo bendrovių, kurios gamina, importuoja ir platina maisto papildus Lietuvoje.E. Butkus pažymi, kad kai kurios higienos normos nuostatos kertasi su dabar Europos Komisijoje vykstančiu svarbiu procesu, kai sprendžiama, ar turima pakankamų mokslo duomenų, kad konkretiems maisto papildams bei maistinėms medžiagoms būtų priskirti sveikatinimo ar profilaktiniai teiginiai.
Teisininkas Andrej Rudanov iš advokatų kontoros „Sutkienė, Pilkauskas ir partneriai“ pripažįsta, kad būtent šioje srityje gali kilti verslo subjektų ir kontrolės institucijų ginčų.
Kartu jis pažymi, kad viršenybę turi Europos Sąjungos teisės aktai.
„Higienos normas tvirtina Sveikatos apsaugos ministras, o sveikatinimo teiginiai, kuriuos patvirtins Europos Komisija, būtų vartojami vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą nuostatomis, tad jei kiltų prieštaravimams tarp higienos normos reikalavimų ir sveikatinimo teiginio turinio, turi būti vadovaujamasi reglamento nuostatomis ir pirmenybė turi būti teikiama sveikatinimo teiginiui“, sako farmacijos ir medicinos teisės ekspertas A. Rudanov.
Europos Komisija pernai metų pabaigoje pradėjo skelbti savo sprendimus dėl maisto papildų ir maistinių medžiagų sveikatinimo teiginių, tačiau šis procesas labai lėtas ir truks dar ne mažiau kaip pusantrų metų.
Naujojoje higienos normoje maisto papildas apibrėžiamas kaip maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis.
Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis.
