Socialiniame tinkle gyventojai diskutavo apie apsipirkimą Lenkijoje, klausinėjo vieni kitų, ar ten dar verta važiuoti apsipirkti?
„Seniau dažnai vykdavau apsipirkti į Lenkiją. Tačiau dabar nuvykau ir supratau, kad ten nėra taip pigu. Ten kainos irgi kyla. Todėl reikia labai žiūrėti ir lyginti kainas“, – rašė komentatorė.
Kita moteris tikino, kad Lenkijoje apsimoka apsipirkti tik tiems, kurie gyvena pasienyje.
„Jeigu gyvenate toliau nei Marijampolė, tikrai neapsimoka taip toli važiuoti vien dėl parduotuvių. Neapsimoka Lenkijoje apsipirkti.
Tačiau apsimoka Lenkijoje atostogauti, ten pigesni viešbučiai ir maistas kavinėse, restoranuose. Tuo pačiu ir apsipirkti galima. Tik tokiu atveju išeis sutaupyti“, – patarė moteris.
Jai pritarė kita komentatorė.
„Kainos ten tikrai auga. Nuvažiavau po metų pertraukos ir nustebau, kad pabrango sviestas, kiaušiniai, daržovės.
Nors mėsos ar pieno produktų, išskyrus sviestą, ten galima rasti pigesnių. Reikia prieš vykstant parduotuvių kainų leidinius peržiūrėti. Tada kažkiek pavyks sutaupyti“, – savo patirtimi apsiperkant Lenkijoje dalinosi moteris.
Nenori gaišti laiko
„Jūs žiūrėkite tik į prekių kainas, jos gal ir mažesnės Lenkijoje, tačiau juk gaišite savo brangų laiką.
Anksčiau aš irgi važiuodavau apsipirkti į Suvalkus, tačiau vien kurui išleisdavau daugiau nei 40 eurų, o kur dar automobilio amortizacija ir laiko gaišimas. Galiausiai suma išeina panaši, ar apsiperku Lietuvoje, ar Lenkijoje“, – nusivylimo neslėpė dar viena komentatorė.
Tačiau kiti žmonės tikino, kad Lenkijos parduotuvių nė už ką neiškeistų į lietuviškas.
„Iš principo nenoriu apsipirkti Lietuvoje. Čia prekybininkai tik ir sugeba kelti kainas, jiems pirkėjai nerūpi. Patys pigiausi produktai yra nekokybiški.
Tuo metu Lenkijoje visai kitokia situacija, dar niekada neteko nusivilti maisto prekių kokybe ir šviežumu“, – tikino komentatorius.
Išlaidos Lenkijoje priklauso nuo sezono
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė, apžvelgdama banko klientų išlaidas atsiskaitant mokėjimų kortelėmis, komentavo, kad išlaidų suma dažniausiai svyruoja priklausomai nuo metų sezono.
„Pavyzdžiui, kiekvienais metais pastebime, kad išlaidos išauga vasaros mėnesiais, ir tai tikriausiai yra natūralu – gyventojai, važiuodami atostogauti į Lenkiją ar kitas Europos šalis, tuo pačiu kartu sustoja kaimyninėje šalyje ir apsipirkti“, – komentavo ekonomistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad viešojoje erdvėje dėmesys apsipirkimui Lenkijoje kol kas yra daug didesnis nei tikrasis lietuvių pasiryžimas vykti ten apsipirkti.
„Tautiečių atsiskaitymai šioje šalyje sudaro apie 1 proc. nuo bendros banko atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis sumos.
O pati tendencija, kai gyventojai vyksta ieškoti pigesnių prekių į kaimynines šalis, nėra jokia naujovė. Pavyzdžiui, trečdalis belgų vyksta apsipirkti į Prancūziją ar Vokietiją. Tuo metu suomiai, ieškantys ne tik pigesnių maisto produktų, bet ir gėrimų, yra gana dažni svečiai Estijoje“, – pastebėjo G. Ilekytė.
Daugiausiai pinigų išleidžia maistui
Ekonomistė skaičiavo, kad didžiausią dalį išlaidų, maždaug trečdalį, gyventojai išleidžia maisto produktams.
Anot jos, nepaisant to, kad Lenkijoje galima rasti pigesnių kai kurių maisto produktų, reiktų nepamiršti, kad kelionė ten taip pat apima alternatyviuosius kaštus.
„Pavyzdžiui, jeigu į prekybos vietos reikia nuvykti 100 ar daugiau kilometrų, tektų paskaičiuoti ne tik nemažas kelionės kuro išlaidas, bet ir laiką, kuris būtų praleistas automobilyje.
Galiausiai, yra rizika prisipirkti tokių prekių ir produktų, kurių galbūt nereikia arba kurie turi ribotą galiojimo terminą. Tokiu atveju reiktų gerai paskaičiuoti, ar iš tiesų buvo pasiektas norimas tikslas – sutaupyti pinigų“, – patarė ekonomistė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
