Trečiadienį su prezidente susitiko Lietuvoje posėdžiavusi Investicijų patarėjų taryba. Tiek prezidentės atstovai, tiek tarybos nariai pabrėžia poreikį vykdytai programai tęsti.
Anot prezidentės vyriausiojo patarėjo ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijaus Udrėno, susitikime aptarti įvairūs kriterijai bei sąlygos, svarbios investicijoms Lietuvoje.
„Lietuva padarė didžiulę pažangą, tiek mikro, tiek makro ekonomikos srityje, išgyveno vieną iš trumpiausių krizių, greičiausiai atsigavome iš Baltijos šalių, todėl pagal investicijų skaičių taip pat pirmaujame, - sako jis. - Nors tarptautiniai reitingai rodo, kad esame aukštoje padėtyje, ralus darbas su investuotojais – dabar svarbiausia. Prezidentė susitikime pažymėjo, kad visų mūsų bendras interesas, kad būtų šis darbas būtų tęsiamas, nagrinėjami likę klausimai, kad besikeičiančioje pasaulinėje aplinkoje, toliau galėtume kurti daugiau ir geresnių darbo vietų.“
Jis pabrėžia, kad to pasiekti galima tik būnant atviriems, nes taip Lietuva galės konkuruoti pasaulyje, garantuoti geresnį biudžeto surinkimą ir geresnes viešąsias paslaugas.
Vieno iš Investicijų patarėjų tarybos narių „Thermo Fischer Scientific“ Molekulinės biologijos verslo padalinio ir Biomokslų skyriaus viceprezidento Mitcho Kennedy nuomone, Lietuvoje vyrauja stipri darbo etika, daug talentingų darbuotojų, tačiau labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į darbo santykių lankstumą ir teritorijų planavimą.
„Lietuvoje dirbame dvejus metus (po to, kai kompanija įsigijo Lietuvos bendrovę „Fermentas“, – aut. past.), turime patirties. Šiandien susitikę kalbėjome apie tai, kaip modernizuoti Darbo kodeksą, kad darbo aplinka būtų lankstesnė, taip pat ir kitus dalykus susijusius su tuo, - sako jis. – Labai svarbus darbo laiko lankstumas. Pavyzdžiui, dažnai darbuotojai turi pabaigti svarbius projektus dar šiandien, jie patys sutinka padirbėti ilgiau, tačiau jie taip pat nori ir kitą dieną dirbti mažiau. Pagal dabartinius įstatymus tą padaryti sunku.“
Kitą pavyzdį jis pamini dėl atostogų dienų skaičiavimo. Anot M. Kennedy, reikėtų skaičiuoti ne kalendorines, o darbo dienas.
Dalindamasis kompanijos darbo patirtimi Lietuvoje, jis pažymi, kad nustebino teritorijų planavimo procesas, mat kompanijai statybų leidimas buvo išduotas per metus. Anot jo, Vakarų pasaulyje tokia biurokratija būtų nesuprantama.
„Talentai ir galimybės egzistuojančios čia ne viskas, reikia ugdyti verslo aplinką ir kultūrą“, - pabrėžia jis.
Lietuva, prieš ketverius metus pirmą kartą deklaravusi aiškią politinę valią būti atvira užsienio investicijoms, anot Ūkio ministerijos, padarė nemenką pažangą investicinės aplinkos gerinime. Vis dėlto, anot Investicijų patarėjų tarybos narių, svarbiausias uždavinys – išlaikyti investicijų skatinimo tęstinumą. Šios komisijos nariai - pasaulyje gerai žinomų kompanijų aukščiausio lygio vadovai – pasitelkdami tarptautinę patirtį bei kitų šalių praktiką, nuo 2009-ųjų visuomeniniais pagrindais pataria Lietuvai, kaip gerinti investicinę aplinką.
Investicinių patarėjų taryboje yra JAV prezidento Baracko Obamos tarptautinis korporatyvinis patarėjas Juanas Verde, „Thermo Fischer Scientific“ Molekulinės biologijos verslo padalinio ir Biomokslų skyriaus viceprezidentas Mitchas Kenedy, „Teliasonera“ vyresnysis viceprezidentas Hakanas Jonssonas, „Swedbank“ Baltijos šalių bankininkystės vadovė Brigitte Bonesen, „Global Beach Group“ valdybos pirmininkas Alexas Sozonoffas, „Nordea Bank“ vadovas naujoms Europos rinkoms Thomas Neckmaras, „Ergo International“ valdybos narys Thomas Schollk“Strategic staffing solutions“ prezidentė Cythia J. Pasky, „Nomura International“ vykdomasis direktorius Johnas-Paulas Warszewskis, „Baltic Property Trust Asset Management“ vadovas Larsas Ohnemusas.
Ekonomika.lt trečiadienį jau skelbė, kad svarbiausiomis tobulintinomis sritimis, kurios turėtų ženklios įtakos Lietuvos investiciniam patrauklumui, išlieka darbo santykių reglamentavimas, teritorijų planavimas bei verslo aplinkos gerinimas. Tarp IPT rekomendacijų Vyriausybei darbo santykių reguliavime – lankstesnis ir paprastesnis Darbo kodeksas. Teritorijų planavime svarbiausi uždaviniai yra teritorijų planavimo procedūrų supaprastinimas, greitesnis bei skaidresnis statybos leidimų išdavimas bei žemės reformos užbaigimas. Skaidrumui užtikrinti IPT taip pat rekomenduoja ženkliai optimizuoti verslą prižiūrinčių institucijų veiklą, mažinti biurokratiją ir didinti elektroninių paslaugų kiekį.
„Didžiausias progresas pasiektas teritorijų planavimo bei verslą prižiūrinčių institucijų priežiūros srityse, tačiau jos kartu su darbo santykiais vis dar išlieka labiausiai tobulintinomis, -- sako Lietuvos pažangą investicinės aplinkos gerinime pristatęs ūkio ministras Rimantas Žylius. Tarp svarbiausių pokyčių teritorijų planavimo srityje žemės – tris kartus, iki 2 mėnesių, sutrumpėję sklypų parengimo planavimui terminai, taip pat iki 30 darbo dienų sutrumpėjęs projektavimo sąlygų sąvado išdavimo terminas, kas leido Lietuvai pakilti „Doing Business“ indekse iš 63 vietos į 47 pagal statybų leidimo išdavimą. Ministras taip pat pabrėžė, jog esminės įtakos investiciniam klimatui turi ir verslą kontroliuojančių institucijų reforma, kuria siekiama mažinti biurokratinę naštą bei pakeisti institucijų vaidmenį iš baudėjos į patarėjos.
R. Žyliaus teigimu, darbo santykių reguliavimas dėl socialinio jautrumo išlieka stagnuojančia sritimi, bet ir čia yra teigiamų poslinkių, ypač aktualių užsienio investuotojams – priimti teisės aktai dėl galimybės įdarbinti laikinai bei paprastesnio trūkstamos darbo jėgos įdarbinimo iš ne ES šalių.
Tuo tarpu tiesioginių užsienio investicijų (TUI) plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė sako, jog tiek politikai, tiek verslo bendruomenė jau suprato TUI projektų kuriamą naudą Lietuvos ekonomikai, todėl dabar svarbiausias uždavinys – išlaikyti investicijų skatinimo politikos tęstinumą: „Investicinės aplinkos stabilumas yra privaloma sąlyga bet kuriai užsienio investicijų siekiančiai šaliai, be kurios investicijų galimybė net nesvarstoma. Konkuruojant tarptautinėje arenoje ypatingai svarbus ir kitų šalių progresas.
Naujausiais tarptautinės TUI stebėsenos sistemos fDiMarkets.com ir „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2008-2012 m. įgyvendintų užsienio investicinių projektų Lietuvoje bendra vertė yra virš 10 mlrd. litų. Tai virš 160 TUI projektų, kurie įsipareigojo sukurti virš 17 tūkst. naujų darbo vietų.
Iš 50 didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje net 27 įmonės turi užsienio kapitalo. Dėl didesnių atlyginimų, palankesnių darbo sąlygų bei aukštesnės darbo kultūros net 19 įmonių patraukliausių Lietuvos darbdavių dvidešimtuke turi užsienio kapitalo.
Evelina POVILAITYTĖ
