Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ tradiciškai pristatė aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo plėtros planus artimiausiam dešimtmečiui nuo 2014 iki 2023 metų. Svarbiausia strategine elektros energetikos sistemos vystymo kryptimi išlieka integracija į Vakarų Europos elektros energetikos sistemą. Dešimtmetis tinklų plėtros planas rengiamas įvertinant šalies elektros poreikio augimo perspektyvas, elektros gamybos Lietuvoje ir kaimyninėse energetikos sistemose planus, Europos Sąjungos energijos efektyvumo tikslus, elektros rinkos raidos scenarijus, efektyvų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą.
„Kartu su Kauno technologijos universiteto mokslininkais išnagrinėjome kelis skirtingus vėjo energetikos plėtros Lietuvoje scenarijus iki 2030 m. ir sudarėme vėjo elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo per artimiausius penkiolika metų žemėlapį. Esamas perdavimo tinklas leistų prijungti tiek jėgainių, kad 2030 metais 24- 35 proc. suvartojamos elektros energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, tačiau pagrindinis iššūkis vėjo energijos integravimui į sistemą – rezervų trūkumas“, – sako Daivis Virbickas, elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
Pagal šiuo metu vėjo parkų plėtrai išduotus leidimus ir įstatymų nuostatas, iki 2020 m. Lietuvoje bus integruota 500 megavatų galios vėjo jėgainių. Nusprendus didinti elektros gamybą vėjo jėgainėse, reiktų investuoti ir į naujų elektrinių statybą, kad būtų užtikrinti vėjo gamybai subalansuoti reikalingi elektros energijos rezervai. Jūrinių vėjo parkų prijungimui būtina iš esmės išplėtoti ir perdavimo tinklą.
Greta vykdomų strateginių elektros infrastruktūros projektų „LitPol Link“ ir „NordBalt“, kurių įjungimas eksploatacijai suplanuotas 2015 metų pabaigoje, planuojamos ir esamo tinklo įrenginių eksploatacijos ir rekonstrukcijoms reikiamos investicijos.
Nors aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklas yra gerai išvystytas, atskiros tinklo dalys reikalauja investicijų tinklo patikimumui užtikrinti ar vėjo elektrinių integravimui į energetikos sistemą. Būtinybė pastatyti naujų pastočių Vidurio ir Rytų Lietuvoje rodo augantį smulkaus ir vidutinio verslo potencialą prisidėti prie šalies ekonomikos augimo ir, tikėtina, kurti naujas darbo vietas. Ruošiant perdavimo tinklo plėtros planą būtina atsižvelgti į visas ekonomikos vystymosi prognozes, kad būtų pasiruošta ir pesimistiniam, ir labiausiai optimistiniam raidos scenarijui.
„Investicijų į strateginę elektros infrastruktūrą dalis elektros kainoje nesiekia 3 centų už kilovatvalandę, o nauda, kurią tos investicijos sukurs, mažins didžiausią elektros kainos „pyrago“ dalį ir sudarys nepalyginamai didesnes galimybes šalies pramonės ir verslo konkurencingumui keliems dešimtmečiams”, – sako D. Virbickas.
