Šiuo metu bendrovių valdybose dominuoja viena lytis: 85 proc. nevykdomąsias pareigas einančių valdybų narių ir 91,1 proc. vykdomąsias pareigas einančių valdybų narių yra vyrai, atitinkamai 15 proc. ir 8,9 proc. – moterys. Nepaisant intensyvių viešų debatų ir kai kurių savanoriškų nacionalinio ir Europos lygmens iniciatyvų, pastaraisiais metais padėtis daug nepasikeitė: nuo 2003 m. moterų valdybose kasmet daugėjo vos po 0,6 procentinio punkto.
Dėl šios priežasties šiandien Komisija pateikė ES teisės akto pasiūlymą, kad paspartintų pažangą siekiant geresnės lyčių pusiausvyros Europos bendrovių valdybose. Pasiūlymą bendrai pateikė už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakinga Komisijos narė ir pirmininko pavaduotoja Viviane Reding, už pramonę ir verslumą atsakingas Komisijos narys ir pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani, už konkurenciją atsakingas Komisijos narys ir pirmininko pavaduotojas Joaquín Almunia, už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingas Komisijos narys ir pirmininko pavaduotojas Olli Rehn, už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas Komisijos narys Michel Barnier ir už užimtumą ir socialinius reikalus atsakingas Komisijos narys László Andor.
Šiandien Komisija teikia atsaką į Europos Parlamento ne kartą didele balsų dauguma pareikštus raginimus priimti teisės aktus dėl moterų ir vyrų lygybės vadovaujant verslui, visų pirma 2011 m. liepos 6 d. ir 2012 m. kovo 13 d. rezoliucijose.
Siūloma direktyva nustatomas toks tikslas: bent 40 proc. biržinių bendrovių direktorių konsultantų turi būti nepakankamai atstovaujamos lyties atstovai. Bendrovės, kuriose šių atstovų dalis mažesnė (negu 40 proc.), turės atrinkti kandidatus į šias pareigas, remdamosi kiekvieno iš jų kvalifikacijos lyginamąja analize, taikydamos aiškius, su lytimi nesusijusius, nedviprasmiškus kriterijus. Jeigu kandidatų kvalifikacija bus vienoda, nepakankamai atstovaujamos lyties atstovams turės būti teikiama pirmenybė. Taigi tikslas, kad bent 40 proc. nevykdomųjų pareigų eitų nepakankamai atstovaujamos lyties atstovai, biržinėse bendrovėse turės būti pasiektas iki 2020 m., o valstybinėse įmonėse, kurioms lemiamą įtaką turi valstybės valdžios institucijos, šis terminas dvejais metais trumpesnis – iki 2018 m. Tikimasi, kad direktyva, kurios pasiūlymas pateiktas, bus taikoma maždaug 5 000 biržinių bendrovių Europos Sąjungoje. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms (t. y. įmonėms, kuriose dirba mažiau negu 250 darbuotojų ir kurių metinė pasaulinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR) ir nebiržinėms bendrovėms direktyva nebus taikoma.
Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso pažymėjo:„Šiandien pateikiamas pasiūlymas – Europos Komisijos atsakas į tvirtus Europos Parlamento raginimus, kad ES imtųsi veiksmų dėl lyčių lygybės bendrovių valdybose. Šiandien prašome didelių biržinių bendrovių visoje Europoje įrodyti, kad jos rimtai pasirengusios užtikrinti lyčių lygybę tarp ekonominius sprendimus priimančių darbuotojų. Mano iniciatyva sugebėjome įtikinti valstybių ir vyriausybių vadovus gerokai padidinti Europos Komisijos narių moterų skaičių dabartinėje Komisijoje – trečdalis jos narių yra moterys.
Už teisingumą atsakinga Europos Komisijos narė ir pirmininko pavaduotoja Viviane Reding pridūrė: „Daugiau negu 50 metų Europos Sąjunga sėkmingai skatina lyčių lygybę. Vis dėlto vienoje srityje – bendrovių valdybose – pažangos visai nebūta. Neseniai atitinkamus teisės aktus, kurie jau duoda rezultatų, priėmusių šalių, kaip antai Belgijos, Prancūzijos ir Italijos, pavyzdžiai aiškiai rodo, kad ribotą laiką taikant reglamentavimo priemones galima užtikrinti akivaizdžius pokyčius. Komisijos pasiūlymu bus užtikrinta, kad per nevykdomąsias pareigas einančių valdybų narių atrankos procedūrą pirmenybė būtų teikiama kandidatėms moterims, jeigu joms nepakankamai atstovaujama ir jeigu jų kvalifikacija tokia pati, kaip jų varžovų vyrų.
Esu dėkinga daugeliui Europos Parlamento narių, kurie nepailsdami siekė permainų šioje srityje ir man labai padėjo parengti šį pasiūlymą.“
Dėl lėtos pažangos 11-oje valstybių narių imtasi nesuderintų veiksmų
Didžiausiose Europos bendrovėse tik 1 iš 7 valdybos narių (13,7 proc.) yra moterys. Tai tik šiek tiek daugiau negu 2010 m. (11,8 proc.). Jeigu pažanga liks tokia pat lėta, prireiks dar maždaug 40 metų, kad valdybose abiejų lyčių atstovų būtų bent apylygiai (bent 40 proc. vienos ar kitos lyties atstovų).
Todėl kai kurios ES valstybės narės bendrovių valdyboms ėmė taikyti skirtingus įstatymus. 11 valstybių narių (Belgija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Ispanija, Portugalija, Danija, Suomija, Graikija, Austrija ir Slovėnija) priėmė teisines priemones lyčių lygybei bendrovių valdybose skatinti. Aštuoniose iš šių šalių teisės aktai apima valstybines įmones (žr. duomenų suvestines, kuriose pateikiama padėties skirtingose šalyse apžvalga). Tačiau dar 11-oje ES valstybių narių nėra nei savireguliacijos priemonių, nei teisės aktų. Šie teisiniu požiūriu nesuderinti požiūriai gali pakenkti Europos bendrosios rinkos veikimui, nes dėl skirtingų bendrovių teisės nuostatų ir sankcijų už lyčių pusiausvyros užtikrinimo įstatymų nesilaikymą gali kilti sunkumų įmonėms, be to, bendrovės gali būti nelinkusios investuoti tarpvalstybiniu mastu. Todėl šiandien pateikiamu pasiūlymu siekiama sukurti pozityviosios diskriminacijos taisyklių sistemą ES mastu.
Pagrindiniai pasiūlymo aspektai:
Šia direktyva nustatomas tikslas, kad Europoje veikiančiose biržinėse bendrovėse iki 2020 m. ir valstybinėse įmonėse iki 2018 m. mažiausiai 40 proc. nevykdomąsias pareigas einančių narių turi būti nepakankamai atstovaujamos lyties atstovai.
Į pasiūlymą taip pat įtraukta papildoma priemonė – vadinamoji lanksčioji kvota: biržinės bendrovės įpareigojamos nusistatyti individualius savireguliacijos tikslus, susijusius su abiejų lyčių atstovais tarp vykdomųjų direktorių iki 2020 m. (valstybinių biržinių įmonių atveju – iki 2018 m.). Įmonės turės kasmet teikti ataskaitas apie padarytą pažangą.
Kvalifikacija ir nuopelnai ir toliau bus pagrindiniai darbo valdybose kriterijai. Direktyva minimaliai suvienodinami įmonių valdymo reikalavimai – paskyrimo sprendimai turės būti grindžiami objektyviais kvalifikaciniais kriterijais. Nustatytos apsaugos priemonės padės užtikrinti, kad nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų skaičius nebūtų didinamas besąlygiškai ir automatiškai. Pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką dėl pozityviosios diskriminacijos, pirmenybė teikiama tokią pačią kvalifikaciją turintiems nepakankamai atstovaujamos lyties atstovams, nebent, atsižvelgus į visus atskiriems kandidatams taikomus kriterijus, objektyvaus vertinimo rezultatai būtų palankesni priešingos lyties atstovui. Valstybės narės, kuriose jau veikia veiksminga sistema, galės ją toliau taikyti, jeigu pagal ją lygiai taip pat veiksmingai, kaip ir pagal siūlomą sistemą, bus galima iki 2020 m. užtikrinti, kad bent 40 proc. direktorių konsultantų būtų nepakankamai atstovaujamos lyties atstovai. Be to, valstybės narės gali įvesti priemones, kuriomis siekiama platesnių tikslų, negu nustatyta pagal siūlomą sistemą.
Valstybės narės turės nustatyti tinkamas direktyvą pažeisiančioms bendrovėms taikytinas atgrasomąsias sankcijas.
Pasiūlymo subsidiarumas ir proporcingumas: 40 proc. tikslas taikomas biržinėms bendrovėms dėl jų ekonominės svarbos ir didelio matomumo. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms pasiūlymas netaikomas. 40 proc. tikslas taikomas direktorių konsultantų pareigoms. Laikantis geresnio reglamentavimo principų, direktyva yra laikina priemonė, kuri turėtų baigti galioti 2028 m.
„Šia priemone siekiama sparčiai užtikrinti lyčių lygybę Europos bendrovių valdybose. Kai šioje srityje bus padaryta pažanga, priemonės nebereikės“, – pridūrė Komisijos pirmininko pavaduotoja Viviane Reding.
