Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, per šių metų birželio mėnesį bendras įmonių įsiskolinimų portfelis išaugo daugiau nei 200 mln. litų, o nuo metų pradžios padidėjo daugiau nei 2 kartus ir pasiekė 1,7 mlrd. litų. Per metus šis portfelis išaugo 4 kartus – nuo 447 mln. iki 1,7 mlrd. litų, o įmonių tarpusavio neatsiskaitymų dydis padidėjo daugiau nei kelis kartus.
Daugiausiai įsiskolinimų Lietuvos įmonės turi finansinėms įstaigoms, likusią bendrovių laiku negrąžintų įsiskolinimų dalį sudaro skolos telekomunikacijų, skirstomųjų tinklų, kuro prekybos ir kitiems ekonomikos sektoriams. Daugiausiai įsiskolinimų turinčiųjų sąraše ir toliau išlieka statybų, transporto, prekybos sektoriai, viešbučiai ir restoranai, miško ir medienos pramonė.
„Įmonių tarpusavio atsiskaitymai gali dar labiau strigti, nes kreditų draudimo bendrovėms sustabdžius draudiminę apsaugą dalis įmonių turės dirbti visiškai prisiimdami riziką, dalis – nebetaikys mokėjimų su atidėtu terminu“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.
Toliau auga ir įmonių turto areštų skaičius. Turto areštų monitoringo paslaugą teikiančio kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, per šių metų birželį užregistruota 2 606 naujų įmonių turto areštų atvejų, tai yra 1 565 daugiau, nei per tą patį mėnesį pernai. Kreditų biuro skaičiavimais, šį birželį vidutiniškai per vieną dieną buvo įregistruoti 124 nauji turto areštų atvejai, o pernai per tą patį laikotarpį naujų turto areštų vienos dienos vidurkis buvo 52.
Stringant įmonių tarpusavio atsiskaitymams, pastebima tendencija, kad verslas pradeda griežčiau vertinti riziką ir linkęs labiau spausti neatsiskaitančius klientus. Todėl informaciją apie skolininkus kreditų biurui „Creditinfo Lietuva“ įmonės pateikia anksčiau nei skolos tampa nesugrąžinamos. „Prieš ekonomikos sunkmetį buvo nusistovėjęs supratimas, kad su kitais rinkos dalyviais keistis informacija apie pradelstus mokėjimus yra pernelyg griežtas sprendimas. Dabar dauguma suprato, kad pradelsti mokėjimai prilygsta beprocentinei paskolai, kuria naudojasi skolininkai. Tačiau katastrofiškai stingant apyvartinių lėšų, kreditoriai kur kas mažiau linkę toleruoti tokį skolininkų elgesį“, – teigia „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius.
