Energetikos ministerija siūlo kol kas nekeisti tvarkos ir įsigyti keturis laivus, arba maždaug 3,87 teravatvalandės (TWh) dujų, tačiau šis kiekis dar galės būti patikslintas 2021 metais. Be to, bus siūloma būtinojo kiekio nustatymą perimti reguliuotojui.
„3,867 teravatvalandės gamtinių dujų per metus atitinka keturis standartinio dydžio SGD krovinius. Tai yra toks pat (kiekis – BNS), koks yra šiuo metu galiojantis. Ir taip pat mes numatome galimybę patikslinti būtinojo kiekio procedūrą ir numatyti, kad per einamuosius metus terminalo būtinasis kiekis gali būti tikslinamas. Tai yra, tai nėra duotybė – tie keturi kroviniai – mes bandysime tvarkyti procedūras“, – pasitarime sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Laivai perkami gerokai brangiau nei dujos kainuoja rinkoje, todėl kainos skirtumą turi padengti visi dujų vartotojai.
Energetikos ir Finansų ministerijos taip pat kitų metų pirmąjį ketvirtį turėtų parengti šių SGD krovinių sąnaudų mažinimo alternatyvas ir pasiūlyti SGD terminalo įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimus.
Be to, Finansų ministerija, kuri yra pagrindinė „Ignitis grupės“ akcininkė, turės parengti planą, kaip suefektyvinti „Ignitis“ veiklą, kad sumažinus SGD laivų skaičių, įmonė, o kartu ir vartotojai pajustų kuo mažesnį neigiamą poveikį.
Energetikos ministerija taip pat ketina siūlyti teisės aktų pakeitimus, kuriais būtinojo kiekio nustatymas bus pavestas reguliuotojui – Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT). Pasak D. Kreivio, taip procesas taps depolitizuotas, skaidresnis.
„Noriu pasakyti, kad nėra normalu, kad tokie dalykai reguliuojami politiniais sprendimais, kas turbūt neigiamai veikia ne tiktai pačių vartotojų lūkesčius, bet kaip žinote, „Ignitis“ veikia rinkoje, ir akcijos („Ignitis grupės“ akcijos – BNS) yra kotiruojamos biržoje ir politiniai sprendimai, kurie yra kitą kartą sunkiai paaiškinami, neigiamai veikia apskritai investuotojų pasitikėjimą“, – sakė D. Kreivys.
„Pavedus šitą klausimą spręsti reguliuotojui, nustačius, be abejo, tam tikras reguliavimo sąlygas, šitas procesas taptų skaidresnis“, – pridūrė jis.
Pasak jo, toks teisės aktas gali būti pateiktas Seimui dar pavasario sesijoje.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pasiūlė sprendimams pavėlinti datą iš siūlomos kovo 15 dienos į kovo 31 dienos. Be kita ko, ji pasiūlė, kad būtų atspindimas ir derybų su „Equinor“ mastas.
„Finansų ministerija siūlo, kad protokolinis sprendimas atspindėtų ir derybų mastą: ar bendrovės komerciniais pagrindais derasi, ar visgi turėtų įsitraukti ir valstybės institucijos, tai Energetikos ministerija, Užsienio reikalų ministerija (...)", – pasitarime sakė G. Skaistė.
D. Kreivys sutiko, kad Energetikos ir Užsienio reikalų ministerijų įsitraukimas yra „turbūt yra privalomas į šitą procesą“.
Klausimas trečiadienį apsvarstytas pasitarime, vėliau jam pritarta ir Vyriausybės posėdyje.
Energetikos ministras Dainius Kreivys praėjusią savaitę pranešė, kad ministerija kol kas nenumato keisti „Igničio“ iš „Equinor“ perkamų laivų skaičiaus „bent ateinantiems metams“.
Ankstesnė Žygimanto Vaičiūno vadovaujama ministerija siūlė, kad vietoj keturių laivų 2021 metais būtų perkami du laivai, tokiu būdu dujų vartotojams tenkantys kaštai sumažėtų nuo maždaug 25 mln. eurų šiemet iki 6,5-7 mln. eurų 2021 metais.
Ž. Vaičiūnas gruodžio pradžioje dabartinę situaciją, kai Lietuva importuoja daug brangesnes nei rinkoje „Equinor“ dujas, vadino „sveikoje“ dujų rinkoje esančiu „paveldėtu pūliniu“, dėl kurio susimokėti turi dujų, elektros ir šilumos vartotojai.
Pasak jo, šie kroviniai yra nuostolingi – kitąmet nuostolis sieks 30 mln. eurų, o iki kontrakto su Norvegijos bendrove pabaigos 2024 metais jie gali siekti iki 200 mln. eurų.
Jei Ž. Vaičiūno siūlymas būtų priimtas, didžioji dalis dabar patiriamų nuostolių dėl itin brangių „Equinor“ dujų būtų perkelta valstybės kontroliuojamai „Ignitis grupei“, nebent ši persiderėtų su „Eguinor“ ir sumažintų dujų kainą arba krovinių skaičių.
„Ignitis“ lapkritį teigė jau inicijavusi derybas su „Equinor“ .
