Žemos pieno supirkimo kainos, ore pakibęs investicijų į pieno ūkius klausimas, didėjantys įsiskolinimai šiandien neduoda ramybės visiems pieno rinkos dalyviams.
Ar pasiruošta mokėti eksporto subsidijas, kurios turėtų stabilizuoti pieno supirkimo kainas ir išjudinti eksportą? Ar galima sumažinti pieno mėginių tyrimo įkainius? Kaip ir kam bus paskirstytas bendrosios nacionalinės pieno kvotos rezervas? Ar iš tikrųjų nemažėja pradelsti perdirbimo įmonių įsiskolinimai pieno gamintojų kooperatyvams? Šie klausimai buvo nagrinėjami Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) vykusiame Pieno tarybos posėdyje.
Į posėdį susirinkę pieno gamintojai, perdirbėjai, mokslo ir valstybės institucijų atstovai sutarė, kad šiandien negalima imtis jokių griežtų sankcijų ir kirsti šakos, ant kurios visi kartu sėdi.
„Pabandykime ieškoti racionalių išeičių, kaip galėtume gyventi taupiau, mažinti išlaidas ir kuo efektyviau organizuoti darbą“, – žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus žodžius perdavė Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas.
Sumažėjo karvių produktyvumo kontrolė
Pieno tarybos posėdyje savo nerimu dėl kontroliuojamų karvių sumažėjimo pasidalino VĮ „Gyvulių veislininkystės produktyvumo kontrolė“ specialistai. Pasak jų, iki 2008 m. ūkininkai noriai dalyvavo karvių produktyvumo kontrolės programoje ir atlikdavo visus reikalingus tyrimus, mokėdami 30 proc. kontrolės kainos (kitą dalį dengė valstybė).
Nuo 2009 m. situacija pradėjo keistis – sausio mėnesį kontroliuojama banda sumažėjo 8 tūkst. karvių. Ūkininkai, atsisakę mokėti už gyvulių produktyvumo kontrolę, tokį savo apsisprendimą motyvavo žemomis pieno supirkimo kainomis ir turimomis paskolomis.
Pieno taryboje buvo pažymėta, kad karvių produktyvumo kontrolė yra vienas svarbiausių veiksnių gerinant ir gausinant veislinių gyvulių bandas, taip pat didinantis pajamas eksportuojant gyvulius. Nutarta kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą su prašymu patikrinti faktus, ar iš tiesų pastaruoju metu pradėtos skersti veršingos karvės.
Kooperatyvai nenori pyktis su perdirbėjais
Posėdyje dalyvavę pieno gamintojai buvo ypač susirūpinę pradelstomis perdirbimo įmonių skolomis jiems.
„Pastaruoju metu kai kurios įmonės su kooperatyvais tyčia neatsiskaito laiku, tuo tarpu atsiskaitymai su pavieniais gamintojais nestringa. Ši kooperatyvų žlugdymo tendencija mums kelia didelį nerimą“, - rūpesčiais dalijosi Andriejus Stančikas, ŽŪKB „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas.
Jo teigimu, kooperatyvui „Pagramančiai“ pradelstos skolos siekia beveik 2 mln. litų, „Pieno gėlė“ – 400 tūkst. litų, asociacijai „Karvutė“, jungiančiai 14 kooperatyvų, arti 6 mln. litų. Daugiausiai pieno gamintojams yra skolinga Alytaus pieninė ir „Marijampolės pieno konservai“.
„Nenorime tampytis po teismus, kelti skandalų, susigadinti santykių su partneriais, bet galime būti priversti tai daryti“, - konstatavo A.Stančikas. Jam pritarė ir ŽŪK „Lietuviškas pienas“ direktorius Ovidijus Drūlia, neabejojantis, kad bet kokios sankcijos, mažinančios įmonių apyvartą, atneš žalą abiems rinkos dalyviams.
Pieno perdirbimo įmonių atstovai ne tik gynėsi nuo pateiktų kaltinimų, tvirtindami, kad pinigai jau pervedinėjami, bet ir savo ruožtu kaltino bankus nenoriai skolinant, didinant palūkanas.
„Su bankų atstovais Žemės ūkio ministerijos vadovybė jau yra ne kartą susitikusi ir galima užtikrinti, kad bankai tikrai geranoriški ir puikiai supranta pieno sektoriaus situaciją. Problema ta, kad mūsų bankai yra pasaulio finansų rinkos dalis, todėl jų rankos, mažinant palūkanas, „surištos“, - padėtį charakterizavo ŽŪM Ekonomikos departamento direktorius Vygantas Katkevičius.
Eksporto subsidijas mokėti jau pasiruošta
Nuo vasario vėl bus mokamos 2007 m. birželį sustabdytos eksporto subsidijos už sviestą, sūrį, pieno miltelius. Manoma, kad atnaujintos subsidijos turėtų paskatinti eksporto apimčių didėjimą. Pieno gamintojai tikisi, kad suaktyvėjus eksportui ir pieno perdirbėjams atlaisvinus sandėlius nuo perteklinės produkcijos, turėtų padidėti pieno supirkimo kainos.
Nacionalinės mokėjimo agentūros Užsienio prekybos departamento direktoriaus pavaduotojas Robertas Petkevičius Pieno tarybos narius informavo, kad agentūra, jau spėjusi surengti mokomąjį seminarą pieno perdirbėjams, yra visiškai pasiruošusi administruoti subsidijas. Šiandien yra gautos ir pirmosios paraiškos. Norint kuo greičiau gauti subsidijas, labai svarbu laiku pristatyti visus dokumentus, o išmokėjimo laikotarpis negalės viršyti 3 mėnesių.
Žemdirbiams pageidaujant, kad eksporto subsidijų mokėjimo terminai būtų pagreitinti, sekretorius V.Grušauskas pažadėjo, kad procedūras bus stengiamasi kiek įmanoma sutrumpinti, ir informavo, kad Žemės ūkio ministerija kreipsis į Europos Komisiją dėl subsidijų padidinimo.
Mažins pieno tyrimo kainas
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujos VĮ „Pieno tyrimai” atliekamų pieno mėginių tyrimo kainos. Atsižvelgiant į sudėtingą finansinę situaciją šalyje, Pieno taryboje ieškota būdų, kaip sumažinti VĮ „Pieno tyrimai” išlaidas, kas sudarytų galimybes sumažinti pieno tyrimo kainas.
VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius Saulius Savickis tarybos nariams pristatė kelis darbo organizavimo pakeitimo ir sąnaudų mažinimo variantus. Taryboje nutarta atlikti eksperimentą - kelis mėnesius įmonė dirbs nauju ręžimu.
Pieno kvotų rezervas bus dalijamas
Per devynis 2008-2009 kvotos metų mėnesius bendroji nacionalinė pieno perdirbti kvota įvykdyta 68,3 proc. Neabejojama, kad, kvotos metams baigiantis, ji nebus viršyta ir bendrosios nacionalinės pieno kvotos rezerve liks 187 tūkst. tonų.
Prognozuojama, kad bendras viršijusių ir pardavusių pieną be kvotų gamintojų skaičius sieks 30 000, o parduotas pieno kiekis, t.y. reikiama pieno kvota, sudarys 200 tūkst. tonų.
ŽŪM specialistai pasiūlė visą turimą rezervą 2009-2010 kvotos metams išdalinti gamintojams, kurie, pasibaigus 2008-2009 kvotos metams, bus viršiję savo kvotas arba pardavę pieną be jų.
„Kvotas gautų apie 30 tūkst. pieno gamintojų, daugiausiai šeimos ūkiai: net 80 proc. rezervo tektų 1-5 karvių laikytojams“, - informavo ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis.
