Komisijos pirmininkė Guoda Burokienė tvirtina, kad ši situacija galėjo būti atskleista daug anksčiau, dar 2011–2013 metais, nes jau tuomet žiniasklaidoje buvo straipsnių apie skirtinga kokybę. Bet, pasak jos, trūko noro ar ko. Visgi, G. Burokienė tvirtina, kad Lietuvoje maistą vartoti yra saugu.
„Kaip šiandien išsiaiškinome kokybės priklauso nuo kainos tai jei įvežame tuos produktus mūsų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patikrina, yra leistinos ir kitos normos, yra saugu vartoti.
Dar bus aiškiau po kito posėdžio, kai bus buvęs VMVT vadovas, kokia jo pozicija, kas buvo daroma, kas ne“, – žurnalistams Seime po posėdžio sakė G. Burokienė.
Prastesni ir skalbimo milteliai, ir padangos, ir žuvis
Buvęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis pirmiausia patikino, kad politinio lygmens klausimų, kurie būtų sprendžiami ministerijose, kelta nebuvo.
„Dažniausiai keliami maisto produktų klausimai, o tai nebuvo mūsų kompetencija. Dėl kitų produktų atliekami tyrimai, kai dėl jų kreipiasi vartotojai. Mes įtarimais nesivadovaujame, vadovaujamės realiu gyvenimu, nes funkcija yra ginti vartotojų teises, o ne produktų kokybę tikrinti. Ir tokių tyrimų didžiulė masė. Nei aš jų nepapasakosiu nei vadovas buvęs. Tai ir regioniniai padaliniai, masės tarnybų, kartais vartotojai, kartais gamintojai teisūs būna“, – kalbėjo J. Bernatonis.
Buvęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas pasakojo, kad dar 2011 metais iškilo klausimų dėl tų pačių etikečių, tačiau skirtingos maisto kokybės, kuomet slovakai pristatė savo patikrinimus.
F. Petrausko teigimu, 2012–2013 m. su Lietuvos gydytojų sąjungos vadovu Liutauru Labanausku atliktas pirmasis žingsnis – pasirinkta tirti vaikų maistelį. Tačiau, kaip vėliau posėdyje paaiškėjo, toks žingsnis liko tik pokalbiu, realių veiksmų nesiimta. Kaip F. Petrauskas tikina, į tai turėjo įsijungti ministerijos, pabrėžiamas Sveikatos ministerijos vaidmuo.
Jis pasakoja, kad visus tyrimus reikėjo derinti su Žemės ūkio ministerija, o 2015 m., paaiškėjus čekų ir slovakų tyrimams, Sveikatos reikalų komitete nuspręsta visą maisto tyrinėjimą pavesti VMVT, jiems leista taikyti ekonomines sankcijas.
Tačiau paaiškėjo, kad 2016 m. atlikus kelis ne maisto produkto tyrimus paaiškėjo ir daugiau pažeidimų prekiaujant Lietuvoje žinomų gamintojų vardinėmis prekėmis.
„2016 m. ne maisto produktų inspekcija perduota mums, iki tol ji atskirai dirbo prie Žemės ūkio ministerijos. Iki tol, kol nebuvo perduota mums pagal konsolidacijos projektą, mes vykdėme tik teisinę priežiūrą. Kai ją perdavė, per kelis mėnesius daug kreipėsi ir vartotojų, ir gamintojų. Iškilo skalbimo miltelių problema, žuvies, kabelių bei padangų, kurias mes perkame garsių firmų pavadinimais, tačiau tos padangos skirtos Pietų Amerikai, Afrikai, Vidurio Azijai, bet ne Šiaurės Europos šalims“, – kalbėjo buvęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius.
Jis prideda, kad tiriant maisto produktus turi būti nustatytas vieningas požiūris visos Europos, o ne nacionalinių institucijų. Kitaip gali kilti chaosas.
Iš prekybos išimtas vaikiškas maistelis
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius Gediminas Pridotkas pasakoja, kad 2015–2016 m. buvo atlikti klastočių tyrimai, o tiksliau žuvies produktų bei arklienos įdėjimo į maisto produktus. Tačiau dėl skirtingų maisto produktų tyrimai tikrai nebuvo vykdomi. Jis teigia, kad jie užsiima tik tyrimais, o sprendimus priima VMVT.
„Yra buvę, kad ištyrėme ir produktas neatitiko Lietuvoje nustatytų reikalavimų, bet mes tada informuojame VMVT ir jie imasi sprendimo, remdamiesi mūsų tyrimų rezultatais“, – sakė jis.
„Ne paslaptis, kad Baltijos jūra viena iš labiausiai užterštų jūrų ir mes du kartus nustatę esame, kad sugautų menkių kepenėlėse toksinų kiekis padidėjęs ir buvo nuspręsta drausti Baltijos jūroje sugaudytų menkių kepenėlių gamybą“, – prideda jis.
Be to, tirtas ir vaikiškas maistelis.
„Praeitais metais vaikiškas maistelis ypatingai daug tirtas, kadangi buvo VMVT programoje, kurios metu mėginiai atrinkti vertinta sudėtis, neleistinos medžiagos, taip pat kitų rūšių priemaišos. Deklaruojama kad kalakutiena randama vištiena. Tada buvo išimta iš rinkos“, – nurodė G. Pridotkas.
G. Pridotkas teigia, kad patys jie tyrimų nesiima, nurodymai turi pareiti iš VMVT.
Šiame institute dirba apie 309 žmonės, 200 darbuotojų susiję su laboratorinių tyrimų atlikimu.
V. Baltraitienė: viską reikia atlikti Europos Komisijos lygmenyje
Buvusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė laikinosios komisijos posėdyje kalbėjo, kad 2015 m. Čekijos žemės ūkio ministrui atskleidus skirtingos kokybės produktus skirtingose šalyse, tačiau pardavinėjamus su ta pačia etikete, Lietuva išreiškė palaikymą ir pritarimą iniciatyvai, kad tai būtų svarstoma Europos žemės ūkio taryboje.
„Tas klausimas buvo įtrauktas 2016 m. gegužės mėn., buvo ir mūsų pozicija, bet ji buvo trumpa, kad palaikome tyrimus, kad turi būti svarstoma Europos komisijos lygyje. Ne kiekviena valstybė atskirai bet turėtų būti sudaryta darbo grupė, kad bendrai Europos taryboje būtų svarstoma. Kiek man žinoma tai ir daroma, tai kovo mėnesį kriterijai turėtų būti patvirtinti. Gal ir senosios valstybės nerodė iniciatyvos pakankamai“, – sakė buvusi žemės ūkio ministrė.
Pasak jos, ir dabartinis atliktas tyrimas nėra tas, kurio kriterijai garantuotų galimybę tiesą išsikovoti teisme.
tv3.lt primena, kad VMVT neseniai paskelbė, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Tyrimas atskleidė, kad skyrėsi 23–jų iš 33–jų produktų receptūra. Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.
Po to Seimas laikinąją komisiją įpareigojo išanalizuos, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai ir ar taip nėra pažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra nesąžiningos veiklos požymių.
